„Jausmų karuselė buvo didžiulė, nerimas, baimė, panika, daugybė išlietų ašarų, nežinia, su kuo susidūriau, ir ką daryti“, – prisiminė Kristina Bučienė.

Visgi, laimei, diagnozė buvo tik iš dalies teisinga. Pasirodo, Kristinai nustatytas ne vėžys, o ikivėžiniai pakitimai. Tačiau šie pakitimai bet kuriuo metu galėjo išsivystyti į vėžį, todėl reikėjo nuolatinio stebėjimo. Pašnekovė prisiminė, kad prieš nustatant ikivėžinius pakitimus nejautė visiškai nieko blogo, tad tik atsitiktinumas nulėmė, kad buvo atlikti išsamesni tyrimai.

Aktyvus moters sveikatos stebėjimas nuo rastų ikivėžinių pakitimų tęsėsi net 12 metų, mat gydymas gali prasidėti tik pasiekus tam tikrą diagnozę. Tai viena iš priežasčių, kodėl būtina aktyviai tikrintis – tik taip laiku bus pastebėtas progresuoti pradėjęs vėžys.

Kristina Bučienė
Foto: DELFI / Gabrielė Grinkaitė

„Dėl savo specialybės turėjau galimybę pati įvertinti savo būklę ir pakitimų kaitą. Kuriam laikui pokyčiai buvo dingę, vėliau grįžo, nes man buvo nustatytas aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas. 2016 metais atlikus tepinėlį mačiau, kad rezultatai nedžiugina, pakitimai buvo dar žymesni“, – pasakojo moteris.

Tuomet buvo nuspręsta atlikti operaciją ir pašalinti dalį gimdos kaklelio. Šiuo metu Kristina yra sveika ir gali sakyti, kad įveikė vėžį. Vis dėlto profilaktinius patikrinimus kartas nuo karto tenka atlikti ir ragina visas moteris nepamiršti to, kas gali išgelbėti jų gyvybę.

„Suprantu, kad gyvenimo tempas greitas ir ne visada lengva rasti tam laiko. Paklausus moterų, kurioms diagnozuotas vėžys, kodėl nesitikrinote anksčiau, jos atsako, kad neranda laiko. Paradoksalu, bet kirpyklai, grožio procedūroms visada randama laiko. Raginu nepamiršti, kad graži moteris, pirmiausia, yra sveika moteris“, – kalbėjo pašnekovė ir ragino rasti laiko profilaktinėms patikroms.

Vienas didžiausių mirtingumo rodiklių Europoje

Dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje svarbu todėl, kad šis vėžys – antras dažniausias onkologinis susirgimas 15-54 metų amžiaus moterų grupėje ir ketvirtas pagal dažnumą navikas pasaulyje. Kasmet ES šalyse nustatoma apie 33 tūkst. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 15 tūkst. mirčių nuo šios ligos.

Sonata Jarmalaitė
Foto: Asmeninis albumas

Lietuvoje gimdos kalelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 12,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir virš 200 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai du kartus viršija ES vidurkį, o mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių Europoje“, – nerimą keliančius skaičius įvardija Nacionalinio vėžio instituto vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė. Anot profesorės, vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.

Anot NVI vadovės, prof. S. Jarmalaitės, gimdos kaklelio vėžio išvengti padeda profilaktinė vakcina prieš ŽPV ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

„Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa jungia galimybę pasitikrinti ŽPV infekuotumą ir laiku nustatyti patologinius pakitimus. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. kas treji metai atliekamas citologinių pokyčių arba PAP testas, o moterims nuo 35 iki 59 m. kas penkeri metai atliekami infekuotumo aukštos rizikos ŽPV tyrimai ir tik esant teigiamam testui tęsiami tolimesni tyrimai – atliekamas PAP testas. Ankstesniais metais prevencijos programos patikrose sudalyvaudavo apie trečdalis atitinkamo amžiaus moterų. Viliamės, kad pagal aukščiausius pasaulinius standartus atnaujinta prevencijos programa pritrauks daugiau dalyvių,“ – apie tai, kaip atnaujinta prevencinė programa gali pagerinti sergamumo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, pasakoja prof. S. Jarmalaitė.

Į nemokamą patikrą atvyksta tik apie 60-70 proc. lietuvių

Pasak Šeškinės poliklinikos Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjos Vilmos Vasjanovos, pastaruoju metu moterų susidomėjimas savo sveikata didėjo, moterys dažniau tikrinasi profilaktiškai, tai leidžia užkirsti kelią ne tik vėžiui, bet ir kitoms ligoms. Visgi, rezultatai toli gražu ne tokie džiuginantys, kaip norėtųsi.

Moters reprodukciniai organai
Foto: Shutterstock

Vos 60-70 proc. lietuvių pasitikrina dėl gimdos kaklelio vėžio. Nors pacientės kviečiamos, raginamos atlikti tyrimą, daug jų tirtis neatvyksta.

„Atlikus apklausas paaiškėjo, kad kai kurios pacientės nežino apie patikrą. Kitos sako, kad tikrinasi privačiai. Apie jas neturi duomenų, ar jos dalyvauja patikroje, ar ne. Kitos sako, kad jaučiasi gerai, dėl to nesitikrina.

Gimdos kaklelio vėžys neturi simptomų iki tol, kol neprasideda vėlesnės stadijos. Dalis moterų nedraustos PSD, jos neina tirtis. Kuo rečiau tiriasi, tuo didesnė tikimybė nustatyti vėžį jau vėlyvoje stadijoje. Tokiu atveju gydymas sunkus, sekinantis, brangus, kai kurioms baigiasi mirtimi“, – kalbėjo V. Vasjanova ir pridūrė, kad labai svarbu ir skiepai nuo ŽPV.

Vilma Vasjanova
Foto: NVI nuotr.

Itin sunkiai valdoma liga pažengusiose stadijose

Nepakankamas dėmesys savo ginekologinei sveikatai ir nedalyvavimas prevencinėse programose gali baigtis uždelstu gimdos kaklelio vėžio atveju. Tada moters laukia sudėtingas gydymas, kenčia pacientės gyvenimo kokybė.

NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėjos gydytojos onkoginekologės Rūtos Čiurlienės teigimu, uždelstas gimdos kaklelio vėžys yra labai problematiška liga tiek medikams, tiek pačiam pacientui. Deja, bet Lietuvoje tokių atvejų diagnozuojama vis dar labai daug.

2015 metų duomenimis, 58 proc. pacienčių nustatomas užleistas gimdos kaklelio vėžys. Po pandemijos skaičiai tikriausiai bus dar blogesni.

Rūta Čiurlienė

„Išliekame Europoje pirmaujantys pagal sergamumą ir mirtingumą, esame 2-3 vietoje iš visų Europos valstybių. Vėlyva diagnostika yra didelis mirtingumas. Nustačius 4 stadiją 5 metus išgyvens tik 1 iš 10 moterų. Nustačius 1 stadiją, 5 metus išgyvens 9 iš 10 moterų. Ši liga sunkiai valdoma, agresyvi, sunkiai gydoma. Kai liga išplinta ir įtraukiami kiti organai, komplikacijų rizika tampa labai didelė, rizikingas netgi gydymas. Tenka stabdyti labai gausius pasikartojančius kraujavimus, didžiulė infekcijų rizika, lytinis gyvenimas tampa iš esmės neįmanomas, prireikia net kelių operacijų. Net ir pasveikus gyvenimo kokybė lieka gana prasta“, – pasakojo gydytoja.

Žmogaus papilomos virusas
Foto: Kauno klinikos

Kaip anksčiau rašė „Delfi“, praktiškai didžioji dalis moterų, nepriklausomai nuo to, ar turi daug partnerių, ar ne, bent vieną kartą gyvenime užsikrečia ŽPV. Didžioji dauguma to nė nepastebi ir imuninė sistema pati jį pašalina. Tačiau daliai virusas gali sukelti pakitimus ir, galiausiai, gimdos kaklelio vėžį. Dėl to reikalinga reguliari patikra, kad pakitimus pamatytume dar prieš vėžio išsivystymą.

Ankstyvose stadijose moteris gali nejausti jokių pakitimų. Vėžiui jau pažengus galima pastebėti nemalonias išskyras, pakraujavimus ne mėnesiniu metu. Labai pažengusioje stadijoje jaučiami šlapinimosi sutrikimai, dubens, kaulų skausmai, svorio kritimas. Tai jau išplitusio vėžio simptomai.

Vienas geriausių prevencijos būdų – skiepai nuo ŽPV. Tiesa, suaugusioms moterims jie nekompensuojami, tačiau medikai juos atlikti rekomenduoja.

„Žmogaus papilomos virusas sukelia iki 85 procentų gimdos kaklelio vėžinių pakitimų, bet ne visus, tad tyrimas lieka aktualus net pasiskiepijus. Viruso sukeliamų pasekmių stebėjimas yra vienas apsaugos lygis, o štai viruso patekimo į savo kūno apribojimas – kitas. Jeigu užsisegate saugos diržą, tai negi galvojate, kad galima drąsiai priešpriešinio eismo juostą važiuoti, nes jau esate apsaugotas? Maža to, šis nenaudėlis virusas sukelia ir kitų organų (odos, išangės, plaučių, varpos, gerklų, žarnyno) onkologinius susirgimus. Tik procentas nėra toks dramatiškai didelis, kaip gimdos kaklelio atveju. Tad onkocitologinis tepinėlis reikalingas, bet neturi nieko bendra su apsauga nuo viruso“, – rašė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.