Šiandien Kristina reguliariai tikrinasi, stebi savo būklę ir kitas moteris ragina rasti laiko ne tik grožiui, buičiai ar karjerai, bet ir vizitui pas ginekologą. Juk svarbiausia gimdos kaklelio pakitimus diagnozuoti laiku ir stebėti savo sveikatą, taip galimai užkertant kelią onkologinei ligai.

„Moterys visada atranda laiko pasirūpinti savo išoriniu grožiu: nueiti pas kirpėją, pasidaryti manikiūrą ar atsinaujinti savo garderobą. Bet nepamirškime, kad graži moteris, pirmiausia, sveika moteris,“ – mintimis, kodėl būtina dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio programoje, dalinasi Kristina.

Kristina Bučienė
Foto: NVI nuotr.

Išvengti vėžio padeda vakcina ir dalyvavimas prevencinėje programoje

Dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje svarbu todėl, kad šis vėžys – antras dažniausias onkologinis susirgimas 15–54 metų amžiaus moterų grupėje ir ketvirtas pagal dažnumą navikas pasaulyje. Kasmet ES šalyse nustatoma apie 33 tūkst. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 15 tūkst. mirčių nuo šios ligos.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 12,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai Europoje yra stebimi Suomijoje, Maltoje bei Austrijoje.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp didžiausius sergamumo rodiklius turinčių šalių. Didesnis sergamumas stebimas tik Rumunijoje ir Estijoje. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje irgi yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 mirtis 100 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 4,0, o Suomijoje šis rodiklis tik 1,5 mirčių. 100 tūkst. gyventojų.

„Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir virš 200 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai du kartus viršija ES vidurkį, o mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių Europoje,“ – nerimą keliančius skaičius įvardija Nacionalinio vėžio instituto vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė.

Sonata Jarmalaitė
Foto: NVI nuotr.

Anot profesorės, vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija lytiniuose takuose.

„Agresyviausi ŽPV tipai (16 ir 18) atsako už 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, o likę aukštos rizikos ŽPV tipai (konkrečiai, 31, 33, 35, 45, 52 ir 58) – už papildomus 20 proc. ligos atvejų. Be to, ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitas onkologines ligas. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje kas ketvirta 18–55 m. amžiaus moteris yra infekuota aukštos rizikos ŽPV,“ – apie žmogaus papilomos viruso ryšį su vėžiu pasakoja prof. S. Jarmalaitė.

Kokio amžiaus moterims ir kokie tyrimai priklauso?

Anot NVI vadovės, prof. S. Jarmalaitės, gimdos kaklelio vėžio išvengti padeda profilaktinė vakcina prieš ŽPV ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Renginio akimirka
Foto: NVI nuotr.

„Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa jungia galimybę pasitikrinti ŽPV infekuotumą ir laiku nustatyti patologinius pakitimus. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. kas treji metai atliekamas citologinių pokyčių arba PAP testas, o moterims nuo 35 iki 59 m. kas penkeri metai atliekami infekuotumo aukštos rizikos ŽPV tyrimai ir tik esant teigiamam testui tęsiami tolimesni tyrimai – atliekamas PAP testas.

Ankstesniais metais prevencijos programos patikrose sudalyvaudavo apie trečdalis atitinkamo amžiaus moterų. Viliamės, kad pagal aukščiausius pasaulinius standartus atnaujinta prevencijos programa pritrauks daugiau dalyvių,“ – apie tai, kaip atnaujinta prevencinė programa gali pagerinti sergamumo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, pasakoja prof. S. Jarmalaitė.

Donatas Petroška
Foto: NVI nuotr.

Anot Valstybinio patologijos centro patologo Donato Petroškos, kas kelerius metus prevenciniam vizitui pas ginekologą laiką skirianti moteris, turi šansų gimdos kaklelio vėžio diagnozę sužinoti laiku arba aptikti ikivėžinių pakitimų. „Norint užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui yra labai svarbu atsiminti pradžiai bent 2 momentus: pirma, moteris turėtų bent 1 kartą per 3 ar 5 metus atlikti profilaktinį gimdos kaklelio tyrimą ir antra – tai daryti periodiškai. Savo paprastumu tai yra labai dėkingas būdas savalaikiai aptikti šią mirtiną ligą,“ – kodėl moterims reikia tirtis profilaktiškai, kalba D. Petroška.

Visgi, dalis moterų prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje nedalyvauja ir todėl, kad iš gydymo įstaigų gauna per mažai informacijos.

„Atliekant pacienčių apklausą, kodėl nedalyvauja valstybinėje patikros programoje, beveik ketvirtadalis moterų nurodo besitikrinančios privačiose medicinos įstaigose. Taigi valstybės finansuojamos programos duomenys tiksliai neatspindi bendros Lietuvos moterų profilaktinio testavimo apimties.

Vilma Vasjanova
Foto: NVI nuotr.

Kita dalis pacienčių tvirtina apie valstybinę programą nieko nežinojusios, negavusios kvietimo ar pristigusios patikimos informacijos, kuri paskatintų toje programoje dalyvauti. Kai kurios mini neradusios tam laiko ar neturėjusios jokių nusiskundimų, todėl nemačiusios prasmės tikrintis. O profilaktinės programos ir yra skirtos sveikoms moterims, kad galima pavojinga liga būtų nustatyta dar jai neprasidėjus,“ – kalba Šeškinės poliklinikos Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Vilma Vasjanova.

Tiesa, gydytoja pabrėžia, kad pacientėms sutaupyti laiko ir operatyviai gauti gydymą padeda ir jau įsibėgėjęs projektas „Žalieji koridoriai“.

„Siekiant pagerinti gimdos kaklelio vėžio sergamumo ir mirtingumo statistiką Lietuvoje naudojamės tokiais mokslo progreso ir inovacijų sukurtais įrankiais kaip vakcinacija ir profilaktinė programa. Sunkiai įsibėgėja mergaičių vakcinacija, sulaukėme atnaujinimų patikros programoje, tikimės ir dėsime pastangas, kad kuo daugiau atitinkamo amžiaus moterų joje dalyvautų.

Tačiau kasdieniame ginekologo darbe teko įveikti ir tokį, atrodytų, paprastą organizacinį iššūkį – kaip sutrumpinti paciento kelią nuo diagnozės iki specialisto onkologo. Kalbu apie „žaliuosius koridorius“, kurie jau sėkmingai veikia ir pacientės, nepasiklydusios sveikatos sistemoje, gydomos tose gydymo įstaigose, kuriose taikomi šiuolaikiniai vėžio gydymo principai,“ – kalba V. Vasjanova.

Profilaktinis vakcinavimas nuo ŽPV Lietuvoje vis dar kelia nerimą

Anot profesorės S. Jarmalaitės, dar vienas būdas išvengti gimdos kaklelio vėžio – profilaktinė vakcina.

Skiepai nuo ŽPV
Foto: Shutterstock

„Lietuvoje nuo 2016 m. 11 metų amžiaus mergaitės pradėtos skiepyti keturvalente vakcina nuo ŽPV (prieš 6, 11, 16, 18 ŽPV tipus), tačiau po metų pereita prie dvivalentės vakcinos (prieš 16 ir 18 ŽPV tipų), kuria skiepijama iki šiol. Europoje likę tik 4 valstybės, kur skiepijama dvivalente vakcina, viena iš jų – Lietuva.

Be to, Lietuvoje iki šiol nesudaryta galimybė skiepyti berniukus, todėl vargiai galime tikėtis efektyvaus šio kancerogeninio viruso eliminavimo mūsų populiacijoje. Tuo tarpu statistika rodo, kad dėl skiepijimų Australijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV ŽPV infekuotumas tarp paauglių mergaičių ir jaunų moterų sumažėjo 90 proc.,“ – kalba prof. S. Jarmalaitė.

Renginio akimirka
Foto: NVI nuotr.

Profesorė pabrėžia, kad Europa, parengusi naują Kovos su vėžiu planą, siekia, jog būtų išvengta mirčių dėl prevencinėmis priemonėmis kontroliuojamo vėžio. Tikslas – iki 2030 m. paskiepyti bent 90 proc. ES tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtis, tai pat iki 2030 m. į vėžio prevencijos programas įtraukti 90 proc. tikslinės populiacijos. Siekiant europinio lygio tikslų vėžio kontrolės srityje Lietuvai reikėtų gerokai pasistengti – ne tik pagerinti pirminę ir antrinę vėžio profilaktiką, bet ir vėžio diagnostikos bei gydymo inovacijų prieinamumą mūsų šalyje.

Neatidumas savo sveikatai gresia užleistu vėžiu

Gydytojai onkologai pabrėžia, kad nepakankamas dėmesys savo ginekologinei sveikatai ir nedalyvavimas prevencinėse programose gali baigtis uždelstu gimdos kaklelio vėžio atveju. Tada moters laukia sudėtingas gydymas, kenčia pacientės gyvenimo kokybė.

Renginio akimirka
Foto: NVI nuotr.

„Lietuvoje užleistas gimdos kaklelio vėžys vis dar sudaro daugiau nei pusę – apie 58 % visų diagnozuojamų ligos atvejų. Tokių pacienčių gydymas yra sudėtingas ir labai brangus. Šalia esančių organų – šlapimo pūslės, šlapimtakių, tiesiosios žarnos – įtraukimas į piktybinį procesą paprastai yra susiję su sunkiomis tiek pačios ligos, tiek gydymo komplikacijomis.

Apie 50 pacienčių per metus NVI Onkoginekologijos skyriuje taikomas gydymas dėl gimdos kaklelio vėžio sukeltų komplikacijų. Atsiliekame nuo ES šalių ir pagal gimdos kaklelio vėžio statistiką – mirtingumo ir sergamumo rodiklių santykis Lietuvoje vienas didžiausių Europoje. Tad ŽPV testavimo metodika prevencinėje programoje – inovatyvus ir sveikintinas sprendimas. Tikslesnis ir patikimesnis patikros metodas – pirmas stiprus žingsnis, siekiant jauno amžiaus moterų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjimo“, – sako NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėja gydytoja onkoginekologė Rūta Čiurlienė.

Rūta Čiurlienė
Foto: NVI nuotr.

Dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje moteris ragina ir žinoma nuomonės formuotoja, atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė – Miss Sheep.

„Aš puikiai žinau, ką reiškia su siaubingu nerimu laukti artimo žmogaus tyrimo rezultatų, o tuomet išgyventi ne patį maloniausią gydymo procesą. Gydymo, kuriam dar ne vėlu, nes būna ir kitaip... Pati esu iš tų nedisciplinuotųjų, kurioms turi nutikti bėda šalia, kad pačios sugebėtų užsiregistruoti apžiūrai. Būtent todėl savo artimiausių draugių rate paskelbiau tradicijos pradžią – eisime ir tikrinsimės visos kartu, vienu kartu. Labai kviečiu visas merginas ir moteris imti ir naudoti šią idėją. Mes jau visos pasitikrinome krūtis, dabar eilė – gimdos kakleliams!“ – nebijoti vizito pas gydytoją ir mylėti save ragina D. Filmanavičiūtė.

Renginio akimirka
Foto: NVI nuotr.