Rožinė yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri labai dažnai pasikartoja, kitaip tariant – paūmėja. Dažniausiai ji pažeidžia centrinę veido dalį, tad nukenčia skruostai, sritis aplink burną, nosis, kakta. Nustatyta, kad dažniau serga moterys, bet vyrai serga sunkesne forma, o moterims liga aktyviausiai pasireiškia menopauziniame periode.
„Veido rožinę lemia genetinis paveldimumas ir provokuojantys veiksniai: temperatūros pokyčiai, šaltas vėjas, saulė, hormonai, alkoholiniai gėrimai, intensyvus fizinis krūvis, karštas ar aštrus maistas, karšti gėrimai. Viskas, kas skatina kraujo priplūdimą į veido kraujagysles, esančias arčiau odos paviršiaus, pavyzdžiui, pirtis.
Daug sportininkų taip pat serga šia liga, ir kai rožinė jau būna gerokai pažengusi, o pacientui tenka keisti net gyvenimo būdą, tai neretai sukelia begalę nepatogumų. Žmogus tarytum sukasi užburtame rate, nes liga nepagydoma, nors gana sėkmingai galima ją kontroliuoti“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Gintarė Švainauskienė.
Yra keturios rožinės stadijos. Pirmoji – kai pasireiškia praeinantis veido paraudimas, deginimo pojūtis.
„Pavyzdžiui, išeinat iš šaltos aplinkos į karštą, oda parausta, ir praeina. Po dušo būna raudona, ir lengvai praeina. Tačiau jeigu to negydome, odos būklė blogėja, ir pasireiškia antroji stadija – nuolatinis smulkiųjų kraujagyslių išsiplėtimas, atsiranda spuogų. Jei ir šito negydome, prasideda trečioji (fimozinė) stadija – riebalinių liaukų ir jungiamojo audinio išvešėjimas, kai deformuojasi nosis, o kartais prireikia net plastikos chirurgo įsikišimo, kai didelė, gumbais nusėta nosis koreguojama“, – sako medikė.
Yra ir ketvirtoji rožinės stadija – akių. Bet jos simptomai nespecifiniai – akių jautrumo padidėjimas, ašarojimas, besikartojantys miežiai, neryškus matymas, „medaus šašai“ ant blakstienų pagrindo. Jeigu jaučiate šiuos simptomus, gydytoja G. Švainauskienė rekomenduoja nepamiršti aplankyti ne tik oftalmologą, bet ir dermatologą.
Alkoholikas ar ligonis?
Dermatologė pasakoja, kad į jos kabinetą sergantieji rožine dažnai ateina, kai liga jau būna gerokai pažengusi. Tada, žinoma, ir gydymas sudėtingesnis bei ilgesnis, o ir pati rožinė įsibėgėja, nes retas kreipiasi į mediką dėl kartais paraustančio veido.
„O veltui, nes viskas svarbu, – pabrėžia G. Švainauskienė. – Įsitikinau, kad žmonės tiesiog nežino, kad galima situaciją pakeisti. Jie ateina ir sako: „Ai, mano mama tokia buvo, močiutė tokia buvo, ką čia padarysi.“
O situacija tik blogėja. Iš pradžių, sako, parausta truputį, taip ir gyvena. Po to jau mato, kad visą laiką oda raudona. Toliau gyvena. Vėliau spuogų atsiranda. Tada jau prašo vaistų. Žinoma, gydom, gydymas veiksmingas, padeda. Labiausiai visi jaudinasi dėl nosies. Ateina žmogus ir sako: „Mano nosis raudona, kolegos nutarė, kad aš – alkoholikas. Bet žinokit, aš negeriu, daktare, jau dvidešimt metų, o visi galvoja, kad esu alkoholikas.“ Ypač tai aktualu vyrams, nes jie ateina jau su labai sunkia rožinės forma, kai nosis visiškai deformuota, o žmogus prašo padėti, greičiau kažką daryti, nes veidas nebe toks.“
Gydymas padeda suvaldyti ligą
Rožinės gydymą sudaro keli etapai – vartojami tepami ir, jei reikia, geriami vaistai, lazeriu šalinamas vadinamasis išsiplėtusių kraujagyslių voratinklis, o sunkiausiais atvejais daroma plastinė gydomoji nosies korekcija.
„Pirmiausia konsultacijos metu išsinagrinėjame, ką pacientas naudoja, nes netinkama kosmetika ar kosmetinės procedūros taip pat gali rožinę aktyvinti. Labai svarbu, kad kosmetikos priemonėse nebūtų alkoholio, acetono, mentolio, pipirmėtės, nes šie komponentai irgi gali situaciją paaštrinti.
Aišku, svarbu vengti veiksnių, skatinančių kraujo priplūdimą į veidą. Suprantama, atsisakyti jų sunku, tad aš rekomenduoju riboti – jeigu einate į pirtį, tą dieną nebevartokite skysčių su angliarūgšte. Aptarę gyvenimo būdą, žiūrime, kuo galime gydyti – vietiniais antibiotikais, azelaino rūgštimi, o jei būklė sudėtingesnė, gydome sistemiškai.
Vėliau, kai situacija stabilizuojasi, galime kombinuoti su lazeriniu gydymu. Pacientas turi naudoti tik raustančiai, jautriai odai skirtą kosmetiką.
Liga tikrai kontroliuojama, tad apmaudu ir gaila, kai pacientas ateina tokios būklės, kad pats nebežino, kas vyksta. O man kyla klausimas, ką jis visą gyvenimą darė? Juk liga po truputį plito, būklė blogėjo, o jis nėjo gydytis, kol veidas tapo nebeatpažįstamas“, – retoriškai klausia gydytoja ir priduria, kad kuo ilgiau bus delsiama kreiptis į specialistą, tuo sunkiau ir ilgiau liga bus gydoma.
