Tačiau sunki liga jos nepalaužė. Rasa į ligą pažvelgė su ironija, maža to, panaudojo savo profesines žinias taip, kad padėtų ne tik sau, bet ir savo likimo draugėms. Moteris sukūrė sveikatos pagalves, padedančias išvengti limfostazės – limfos nutekėjimo sutrikimo, kurį dažniausiai sukelia dėl ligos pašalinti arba sunykę dėl kitų gydymo būdų – radioterapijos ir chemoterapijos – limfmazgiai pažastyje. Šias pagalves ji pristatė ir savo ligos istorija pasidalijo Nacionaliniame vėžio institute (NVI) surengtame Pacientų forume.
Krūties diagnozę R. Balaišė išgirdo pernai, spalio 13 dieną. Kitą dieną raudodama dėl jai tekusios dalios moteris po truputį jaukinosi mintį, kad prasideda nežinios ir permainų laikas.
„O tada prasidėjo stebuklai“, – netikėtai pareiškė Rasa.
Pirmuoju stebuklu ji pavadinimo tai, kad pateko pas NVI gydytoją radiologę, prevencinių programų koordinatorę daktarę Rūtą Briedienę.
„Pajutau, kad esu saugiose, gerose rankose. Kitas mano žingsnis buvo sugalvoti, kaip apie tai pranešti savo artimiesiems. Nenorėdama jų gąsdinti spontaniškai sugalvojau, kad šitas permainų laikas man bus naujų patirčių laikas.
Esu prikaupusi nemažai profesinių žinių ir galvodavau, kad gal pastudijuoti doktorantūroje, bet vis tai atidėdavau. Taigi pavadinau šitą laiką „daktarantūra“, nes teko įžengti į visiškai naują sritį, kur neturiu patirties. Apie „daktarantūrą“ pradėjau kalbėti, pasakydama apie savo pokytį artimiesiems“, – prisiminė Rasa.
Moteris su panašia ironija žvelgė ir į tolimesnį gydymosi procesą.
„Kai pirmą kartą laukiau, į kurią palatą būsiu paguldyta ligoninėje, parašiau vyrui žinutę, kad kaip viešbutuky laukiu, kokį čia man numerį paskirs.
Tada sekė patirtis sutikti nuostabias palatos drauges, su kuriomis mes iki šiol palaikome ryšį. Paradoksalu, bet iš ligoninės net namo nesinorėjo važiuoti, nes buvo taip gera“, – sakė R. Balaišė, už laiką ligoninėje, gelbstint jos gyvybę, dėkojusi ir NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui daktarui Sauliui Bružui ir kitiems čia dirbantiems specialistams.
Po ligoninėje praleisto laiko Rasos laukė ir chemoterapija. Viena jos draugė, irgi sirgusi vėžiu, pasakė, kad šią procedūrą vadindavusi SPA.
„Tai sužinojau išvakarėse, prieš važiuodama į savo pirmąją chemoterapiją. Sakau: „Gerai, važiuoju į SPA“. Ir stebuklai tęsėsi toliau. Iš tiesų pro langą matėsi pušys, buvo patogiausi šezlongai.
Praktiškai visos mano chemoterapijos buvo vadinamos SPA. Taip pralinksmindavau visus aplinkui.
Tada spontaniškai visus vaistinius preparatus pavadinau kokteiliais, o raudoną chemiją netgi „Campari“, nes labai panaši spalva.
Viskas taip gražiai dėliojosi. Kaip dabar žiūriu į savo šitą nuotykį, savo tą „daktarantūrą“ matau, kad, pakeičiant žodžius, viskas, kaip pavadindavau, taip ir išeidavo“, – pati stebėjosi R. Balaišė.
Empatiškai moteriai prieš chemoterapijas būdavo sunku matyti kitus šio gydymo laukiančius ligos nualintus žmones. Taigi specialiai vaikščiojimui į chemoterapijas nusipirko ryškiai geltoną džemperį su užrašu „Wonder“ (iš anglų k. – „Stebuklas“), kad likimo broliams ir sesėms sunkiu etapu taptų tarsi saulės spindulėlis.
Ligoninėje moterims, kurioms būdavo daromi limfodrenažiniai masažai, duodavo pasidėti specialias pagalvėles limfos nutekėjimui pagerinti.
Grįžusi namo Rasa susimąstė: iš kur galėtų tokią gauti? Ieškodama įvairių variantų ji nusprendė pati pasigaminti. Kai pagalvėlę parodė kitiems NVI darbuotojams, jiems taip patiko ši idėja, kad pradėjo svarstyti, jog panašių reikėtų ir kitoms pacientėms.
„Dizainerio misija yra kurti ne tik sau, bet ir kitiems. Kadangi buvo karantininis laikas, pradėjus ieškoti, kas galėtų tas pagalves pagaminti, prasidėjo iššūkiai. Ne iš blogos valios, bet karantino metu daugelis įmonių gesindavo vietinius gaisrus dėl darbo aplinkybių ir tokio eksperimentinio projekto neturėjo galimybės įterpti į savo darbų sąrašus
Daug durų užsitrenkdavo ir išgirsdavau „ne“, bet žinojau: kas benutiktų, šios pagalvės turi atsirasti, nes jos labai reikalingos.
Vėl įvyko stebuklas. Įmonė „Lonas“, kai projektavau jiems čiužinius, leido naudoti savo audinį šitai pagalvei.
Nepaisant to, kad užsidarė daug durų įmonių, kurios būtų galėjusios realizuoti šį sumanymą, atsirado baldus gaminanti įmonė „Hovden“, kuri patikėjo šia idėja ir sutiko realizuoti idėją.
Tai vėlgi buvo maži-dideli stebuklai. Dabar, atsisukusi atgal, matau, kad ta metų kelionė iš tiesų buvo labai gera. Ta „daktarantūra“ įrodė, kad mes patys galime kurti stebuklus ir būti stebuklais vieni kitiems“, – sakė Rasa, kuri vylėsi, kad vėžiu sergantiems pacientams jos sukurta pagalvėlė padės judėti sveikimo link su gera nuotaika, tikėjimu ir viltimi. Rasa neabejojo: stebuklų gyvenime netrūksta, svarbu juos kurti patiems.
Prie to, kad R. Balaišės sukurtos sveikatos pagalvės pasiektų ir kitas vėžiu sergančias moteris, prisidėjo ir Nacionalinė krūties ligų asociacija, skirdama finansinę paramą. Šios asociacijos prezidentė Aušra Bružienė pasakojo, kad idėja įgyvendinta žmonių suaukotais pinigais. Dalis pinigų buvo surinkta Klaipėdoje, per brolių pranciškonų surengtą Šv. Magdalenos nakties Vilties bėgimą. Aukos kovai su krūties vėžiu paremti rinktos visose Baltijos šalyse esančiuose prekybos centruose „Maxima“, pernai spalį pirkėjams perkant dantų pastą „Sensodyne“. Dalis šių pinigų vėliau skirta sveikatos pagalvėlėms.
Daktaras S. Bružas Pacientų forume pasakojo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse sergamumas krūties vėžiu didėja. Laimė, diagnostika dabar taip toli pažengusi, kad nemažai ligos atvejų nustatoma ankstyvose stadijose.
„Dabar dėl besivystančių technologijų Nacionaliniame vėžio institute jau vyrauja ankstyva diagnostika. Mes dabar išoperuojame daugybę taip vadinamų neapčiuopiamų navikų, kol moteris jokių skundų neturi, apžiūrėjęs mamologas gali pasakyti, kad ji sveika, bet tyrimai parodo, kad krūtyje jau yra liga ir netgi šiuolaikinėmis technologijomis mes galime ją labai tiksliai lokalizuoti, tiksliai žinoti, kurią vietą operuoti“, – paaiškino S. Bružas.
Anot jo, prie ankstyvos diagnostikos labai prisideda ir sparčiai besivystanti genetika. Žinodami apie galimą moters genetinę patologiją – vėžį nulemiančią genų mutaciją – chirurgai gali prognozuoti ligos eigą ateityje ir pasiūlyti profilaktinę chirurginę taktiką.
Daktarė R. Briedienė sakė, kad krūties vėžys gresia net ir sveikai gyvenančioms moterims: „Deja, turime pacienčių, kurios gyvena labai sveikai, labai stengiasi tikrintis ir vis tiek suserga vėžiu.
Daug kas nepriklauso nuo mūsų pastangų: yra genetika, aplinkos veiksniai, kurie mus veikia, maistas, kurį mes valgome, gretutinės ligos. Visa tai susideda matyt nepalankiai ir susergame šia liga“.
Taigi daktarė R. Briedienė atkreipė dėmesį į prevencijos svarbą ir pakvietė prevenciškai dėl krūties vėžiu tikrintis 50–69 m. metų ir jaunesnes moteris.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, kai mes turime tokias technologijas, kaip mamografija, echoskopija, magnetinis rezonansas, mūsų užčiuoptas gumbelis labai dažnai būna nebe pirma stadija.
Dėl to reikia tikrintis profilaktiškai. Tikrintis profilaktiškai gali kiekviena moteris, nuo 20–25 metų galima atlikti echoskopinį tyrimą. Jei tą norite padaryti nemokamai, tam tiesiog reikia šeimos gydytojo siuntimo. Arba tą atlikti galima privačiose klinikose.
Nuo 40–45 metų rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją. O nuo 50 metų Lietuvoje veikia nemokama prevencinė programa. Ir moterys nuo 50 iki 69 metų yra kas 2 metus kviečiamos pasitikrinti – atlikti prevencinę mamografiją,“ – kvietė R. Briedienė.
