Šių metų gegužės mėnesį tradiciškai buvo minima Širdies nepakankamumo diena, kurios metu žmonės dalyvavo apklausoje, siekdami pasitikrinti savo žinias apie širdies sveikatą, cholesterolį. Įdomu tai, kad vos keliolika iš 100 apklausoje dalyvavusių įvairaus amžiaus praeivių – vyrų ir moterų – cholesterolį įvardijo, kaip vieną pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Atsakiusieji patys priklausė širdies ir kraujagyslių ligų potencialių pacientų grupei arba jau sirgo viena iš šių ligų. Egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad cholesterolio padidėjimas – vyresnių žmonių bėda. Anaiptol. Ji vargina ir jaunus asmenis.

Kodėl kemšasi kraujagyslės?

Kaip pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas, Lietuvos Kardiologų draugijos širdies ligų prevencijos darbo grupės pirmininkas prof. Rimvydas Šlapikas, maždaug ketvirtadalį organizmui reikalingo cholesterolio žmogus gauna su maistu (apie 300–500 mg). Likusią dalį cholesterolio (apie 800–1200 mg) organizmas pasigamina pats.

Cholesterolis
Foto: Shutterstock

Cholesterolis netirpsta vandenyje, todėl kraujyje yra pernešamas tam tikrų baltyminių transporto „priemonių“ – apolipoproteinų. Pagamintas kepenyse, jis yra iš karto susijungia baltymu-nešėju apolipoproteinu B (cholesterolis) ir tampa labai mažo tankio lipoproteino cholesteroliu, galinčiu įsiskverbti į arterijos sienelę. Kitaip jis dar vadinamas bloguoju cholesteroliu arba – MTL-C. Kai tokio cholesterolio organizme per daug, ilgainiui pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga, kitaip tariant, kemšasi kraujagyslės. O didelio tankio lipoproteinai, vadinamasis gerasis cholesterolis DTL-C geba „išsiurbti“ cholesterolį iš arterijos ir grąžinti jį atgal į kepenis.

„Pacientai kartais klaidingai mano, kad jei turi didelę MTL-C (blogojo) ir didelę DTL-C (gerojo) cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra saugūs. Jie įsivaizduoja, kad gerasis cholesterolis susidoros su bloguoju. Būtina sekti MTL-C cholesterolio koncentraciją kraujyje, mat ji lemia pavojingas sveikatai būkles“, – teigia kardiologas.

Kalta genetika?

Į klausimą, kodėl organizme padidėja MTL-C cholesterolio, vieno konkretaus atsakymo nėra. Įtakos turi ne viena priežastis: rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba (kai racione yra pernelyg didelis sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekis), menkas fizinis aktyvumas, diabetas, antsvoris. Tačiau tai absoliučiai nereiškia, kad kiekvieną turintį antsvorio, vargins ir padidėjusio cholesterolio problema, tuo tarpu liekni žmonės su šia bėda nesusidurs.

Profesorius R. Šlapikas atkreipia dėmesį, jog gana dažnai žmogus nejaučia jokių simptomų, kai jam kraujyje padidėja cholesterolio koncentracija.

„Būtina kraują tirti profilaktiškai, nes priešingu atveju apie šį turimą sveikatos sutrikimą praneš labai liūdnos pasekmės, tokios kaip infarktas, insultas, kojų arterijų susiaurėjimas“, – tvirtina kardiologas.

Širdies smūgis
Foto: Shutterstock

Anot jo, tam tikrus simptomus (tačiau juos nebūtinai jaus visi) galima įžvelgti tik sergant genetinėmis dislipidemijomis, pavyzdžiui, šeimine hipercholesterolemija (ŠH), kai kraujyje yra ypač didelė blogojo cholesterolio koncentracija. Ši liga vadinama šeimine todėl, kad ja sergantis žmogus tam turi genetinį polinkį, kitaip tariant, jo tėvus, senelius taip pat vargino padidėjęs cholesterolis, jiems anksti buvo nustatyta aterosklerozė širdies ir kraujagyslių liga, ištiko infarktas, insultas.

„Liūdniausia tai, kad šios komplikacijos ištinka jaunus žmones, sulaukusius vos 30–40 metų. Žmonėms, sergantiems ŠH, galime pastebėti gelsvos spalvos chlolesterolio sankaupas vokuose, aplink akis, balkšvą žiedą, juosiantį akies rainelę, poodinius mazgelius, kurie dažniausiai apčiuopiami Achilo sausgyslės arba plaštakos sąnarių nugariniame paviršiuje,“ – pasakoja profesorius.

R. Šlapiko teigimu, neįmanoma nuspėti, kieno genai blogi ir kokia paciento cholesterolio koncentracija kraujyje, tačiau jei tarp artimų giminaičių yra sergančiųjų aukščiau išvardintomis ligomis, ir ypač jei šios juos ištiko gana anksti, verta sunerimti ir pasitikrini dėl ŠH, net ir nieko blogo nejaučiant.

„ŠH yra pakankamai dažna būklė, diagnozuojama maždaug vienam iš 200 asmenų. Jau daugiau nei dešimtmetis turime puikią prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą – žmonės nuo 40 metų gali nemokamai pasitikrinti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, kraujospūdį, kitus svarbius rodiklius.

Dalyvaujant šioje programoje, galima pakankamai anksti aptikti ligą ir pradėti ją gydyti“, – tvirtina kardiologas ir priduria, kad jei jauno paciento šeimoje yra daug asmenų, anksti susirgusių širdies ir kraujagyslių ligomis, tirti dėl galimos ŠH būtina, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Nustačius ŠH, būtina dėl šios ligos ištirti ir paciento tėvus, brolius, seseris, vaikus.

Kaip sau padėti?

Be abejo, padidėjusią cholesterolio koncentraciją būti mažinti ne tik sergantiesiems ŠH.

„Pacientai dažnai klausia, kokio dydžio cholesterolio padidėjimą reikia gydyti vaistais? Vertinant cholesterolio koncentraciją, kalbėti reikia tik apie MTL-C koncentraciją ir ne apie jo normą, o apie tą koncentraciją, kuri pacientui būtų saugi. Mes, gydytojai, ją vadiname tiksline cholesterolio koncentracija, kuri skirtingiems pacientams yra skirtinga.

Pavyzdžiui, pacientui, persirgusiam miokardo infarktu, MTL-C koncentracija turi būti mažesnė negu 1,4 mmo/l. Ir jai pasiekti neretai reikalingi du, o kartais ir trys cholesterolio koncentraciją mažinantys vaistai. Gydymas, jei pacientas toleruoja, pradedamas cholesterolio sintezę slopinančiais vaistais – statinais. Jei jie nepakankamai efektyvūs, skiriami cholesterolio šalinimą skatinantys vaistai.

Beje, jau dabar vaistinėse turime naujos kartos medikamentų, kuriuos skiriant du kartus per mėnesį (suleidžiant į poodį), praktiškai visiems pacientams cholesterolio koncentracija sumažinama iki reikiamų ribų“, – pasakoja R. Šlapikas.

Širdis
Foto: Shutterstock

Anot jo, pacientams, kuriems nustatyta akivaizdi aterosklerozinė širdies liga, cholesterolio mažinimas vaistais yra būtinas. Tuo tarpu pacientams, kuriems ši liga nėra akivaizdi (pavyzdžiui, nesirgusiems infarktu, insultu, kuriems neatlikta vainikinių širdies arterijų angiografija), pirmiausia vertinama rizika susirgti aterosklerozine liga, atsižvelgiant į kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos dydžius, rūkymo įpročius, gretutines ligas – inkstų veiklos sutrikimus, cukrinį diabetą ir pan.

„Jei rizika vidutinė, prieš paskiriant gydymą, labai pravartu kompiuterinės tomografijos būdu įvertinti kalcio kiekį širdyje, kuris čia gali būti tik širdies vainikinėse arterijose. Jei kalcio daug – būtina pradėti cholesterolio gydymą vaistais“, – tvirtina R. Šlapikas.

Profesoriaus teigimu, labai svarbu suprasti, jog MTL-C iš esmės neatlieka organizme jokios naudingos funkcijos ir yra vertintinas, kaip toksinis produktas. Todėl mažinant šio cholesterolio kiekį, patartina laikytis tokių principų – gydymą pradėti kuo anksčiau ir siekti kuo mažesnių MTL-C koncentracijų.

Visiems pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi cholesterolio koncentracija, patartina peržiūrėti ir keisti gyvenseną – koreguoti mitybą, nerūkyti, mažinti alkoholio vartojimą, mažinti antsvorį, didinti fizinį aktyvumą.

Rugsėjo 24 minima pasaulinė šeiminės hipercholesterolemijos (ŠH) diena. Ta proga rugsėjo 23 d. organizuojama virtuali konferencija visuomenei, kurioje apie cholesterolį pasakos geriausi šalies gydytojai kardiologai ir savo patirtimi dalinsis pacientai. Konferenciją organizuoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugija „Sveika širdis“ (https://www.sveikasirdis.com/). Registruotis į konferenciją galite paspaudę čia.