Auksiniu prostatos vėžio gydymo standartu laikomos robotinės prostatos pašalinimo operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau tapo kasdienės. Daugumai pacientų robotinės operacijos išsaugo normalų šlapinimąsi ir erekciją. Pasak ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo Raimundo Venckaus, virš 90 proc. operuotų vyrų po tokių operacijų pilnai valdė šlapinimąsi, jiems nebuvo būtinas įklotų vartojimas.
– Ar tarp vyrų prostatos vėžys yra dažniausia onkologinė liga?
– Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus Lietuvoje nustatoma jau apie 2000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Reiktų pažymėti, jog paskutiniaisiais metais jaučiamas nustatytų atvejų sumažėjimas, bet jis siejamas su mažesniu vyrų dalyvavimu ankstyvoje prostatos vėžio diagnostikos programoje pandemijos laikotarpiu.
– Daugelio onkologinių ligų atveju, lemtingą vaidmenį kovojant su prostatos vėžiu atlieka ankstyva diagnostika?
– Prostatos vėžys – „sveikų vyrų“ liga. Kai vėžys prostatoje yra ankstyvos stadijos, jokių juntamų simptomų nebūna. Veiksmingo profilaktinio gydymo dar nėra surasta. Todėl pagrindinė gydytojų rekomendacija – ankstyvas onkologinės ligos suradimas, nes tik tai padeda suvaldyti ligą. Gydymas, kuris apsaugo vyrus nuo prostatos vėžio, dar nesukurtas.
Nors prostatos vėžys ir dažniausias vyrų vėžys, bet nėra labiausiai mirtinas. Tai dažniausiai lėtai progresuojanti liga, kuri negydant linkusi išplisti. Statistiškai nuo prostatos auglio miršta ketvirtadalis vyrų, kuriems ji buvo nustatyta. Taigi 3 iš 4 prostatos vėžiu sergančių vyrų mirs nuo kitų ligų. Laiku praėjus radikalų gydymą dažnai sekimo eigoje nenustatome ligos atsinaujinimo.
Ankstyva prostatos vėžio diagnostika, adekvatus ir efektyvus gydymas leidžia ilgą laiką kontroliuoti prostatos vėžį. Meluočiau, jei sakyčiau, jog ši liga pilnai valdoma ir neatsinaujina po radikalaus gydymo. Ligoniai ligos gydyme turi ryžtis operacijai ar spinduliniam gydymui, galimai chemoterapijai progresuojant ligai.
Norint anksti nustatyti prostatos vėžį būtinas reguliarus pasitikrinimas šeimos gydytojo ar urologo kabinete.
– Koks prostatos vėžio gydymas taikomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?
– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje urologijos skyriuje ir konsultacinėje poliklinikoje tiriami ir gydomi vyrai pradedant nuo auglio įtarimo iki terminalinių prostatos auglio formų. Vyrai, kurie nori pasitikrinti ar turi prostatos auglio įtarimų atvyksta urologo konsultacijai, kur jei reikia atliekamas pilnas ištyrimas dėl prostatos vėžio, įskaitant prostatos magnetinio rezonanso tyrimą, prostatos biopsijos atlikimą ir histologinį ištyrimą.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per metus atliekama apie 400 biopsijų įtariant prostatos vėžį. Apie trečdaliui šių ligonių nustatomas įvairių stadijų prostatos auglys.
Per metus KUL Urologijos skyriuje atliekama iki 100 visiškų prostatos liaukos pašalinimo operacijų (radikalių prostatektomijų). Pernai pradėtos laparoskopinės radikalios prostatektomijos. Vyresni nei 70 metų amžiaus vyrai arba pacientai, kuriems diagnozuojamas ligos recidyvas, skiriamas radioterapinis gydymas, kur yra galimybė parinkti maksimaliai radikalų, bet su minimaliu šalutiniu poveikiu gydymą. Deja, vis dar apie 15 proc. vyrų prostatos liga nustatoma ketvirtos stadijos. Tuomet jau būtinas sisteminis gydymas: be įprastinės hormonoterapijos, aktyviai skiriami naujos kartos hormonoterapiniai preparatai arba speciali chemoterapija.
Mokslo pagrįsta, jog geriausi rezultatai pasiekiami onkologinius ligonius gydant kompleksiškai, tai yra taikant keletą gydymo metodų. Tad ligoninėje kiekvieną naujai nustatytą onkologinį ligonį aptariame multidisciplininiame konsiliume, kuriame dalyvauja gydytojai specialistai, chemoterapeutai, radioterapeutai. Šis konsiliumas rekomenduoja geriausią, priklausomai nuo ligos stadijos, gretutinių ligų, paciento amžiaus, lytinio aktyvumo parenkamas maksimaliai radikalus ir išsaugantis geriausią gyvenimo kokybę, gydymo planas. Nustačius mažos rizikos ligą taikoma aktyvaus stebėjimo taktika, kuri pusei pacientų leidžia tęsti kokybišką gyvenimą be gydomųjų intervencijų. Esant gydymo būtinybei, asmuo siunčiamas į stacionarą.
Ligoninėje turima ištyrimo aparatūra (kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas, izotopinė skenografija) detaliai nurodo onkologinės ligos išplitimą ir galimą aplinkinių audinių pažeidimą.
Nustačius prostatos vėžio ligą, priklausomai nuo prostatos vėžio formos skiriami visi būtini gydymo būdai – operacinis, radioterapinis, hormonoterapija ar chemoterapija.
– Pasaulyje robotinė chirurgija ypač plačiai pritaikoma urologinėse operacijose, o robotinė radikali prostatektomija jau yra tapusi auksiniu gydymo standartu. Kaip vystoma robotinė chirurgija gydant prostatos vėžį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?
– Apie 80 proc. naujai nustatomo prostatos vėžio yra lokalus ar lokaliai išplitęs ir galimas gydymui radikalios prostatektomijos operacija. Robotinė radikali prostatektomija tapo auksiniu gydymo standartu, nes 3D video sistema, judesių preciziškumas leidžia tiksliau identifikuoti anatomines struktūras, jas išdalinti ir suformuoti uretros – šlapimo kaklelio jungtį akies kontrolėj. Visi šie patobulinimai sumažina galimų komplikacijų riziką, pagreitina šlapimo valdymo ir erekcijos atsistatymą, didina operacijos radikalumą pilniau šalinant auglį.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotinės prostatos pašalinimo operacijos tapo kasdienės. Šiuo metu artėjama iki 200 atliktų robotinių prostatos pašalinimo operacijų skaičiaus. Skyriuje įsisavinome įvairias šios operacijos modifikacijas, kurios taikomos priklausomai nuo prostatos ligos išplitimo ir piktumo.
Esant nedideliam mazgui prostatoje – atliekamos radikalus prostatos liaukos pašalinimas su nervų-kraujagyslių pluoštelio šalia prostatos išsaugojimu, nes tai labai pagerina pooperacinius rezultatus šlapimo valdyme ir erekcijos atsistatyme. Įtariant lokalų prostatos išplitimą – pašalinama prostatos liauka su dubens limfmazgiais, kuriuos būtina įvertinti dėl galimo ligos išplitimo.
Studijavome savo 150 atliktų robotinių operacijų rezultatus. Nustatėme, jog virš 90 proc. operuotų vyrų po operacijos pilnai valdė šlapinimąsi, jiems nebuvo būtinas įklotų vartojimas.
– Kokie yra pirminiai simptomai, kai vertėtų pasitikrinti? Kokius simptomus jaučiant vyrui reikia nedelsti ir kreiptis į gydytojus?
– Simptomai atsiranda, kai vėžinis mazgas būna pakankamai didelis, kad galėtų spausti šlaplę ir trikdyti šlapinimąsi. Vyrų, peržengusių 50 metų amžiaus ribą, prostata dažniausiai būna padidėjusi, išvešėjusi ne dėl vėžio, bet dėl daug dažniau pasitaikančios gėrybinės prostatos hiperplazijos (GPH).
Abiem atvejais, ar prostata būtų padidėjusi dėl vėžio, ar dėl GPH, simptomai panašūs: šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja; šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo; šlapinimosi metu skauda; šlapimas kraujingas (šis simptomas nėra dažnas).
Priklausomai nuo vyro kreipimosi laiko, vyro prostatos vėžio savybių (vėžinių ląstelių piktybiškumo, išplitimo prostatoje ar už jos ribų) nustatomos prostatos vėžio formos: lokalus – kai navikas nustatomas lokaliai prostatoje ir yra neišplitęs už prostatos liaukos ribų (dažniausiai I ar II stadijų liga); lokaliai išplitęs – kai navikas peraugęs aplinkinius paraprostatinius audinius, bet nenustatomos tolimosios metastazės (dažniausiai III stadijos liga); metastazavęs – kai navikui nustatomos tolimos metastazės (dažniausiai IV stadijos liga);
Chirurginis gydymas pasirenkamas priklausomai nuo nustatyto auglio formos. Kuo didesnėje stadijoje ligos pradžioje liga surandama, tuo mažesnės radikalaus išgydymo galimybės.
– Paprastai prostatos vėžiu serga vyresni nei 50 metų vyrai. Tačiau teko girdėti, kad ši liga jaunėja?
– Vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu, turi šiek tiek didesnę šios ligos riziką. Jei keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu, ypač jei jos susirgo būdamos mažiau nei 40 metų amžiaus, tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną. Tos šeimos vyrai gali turėti padidėjusią prostatos vėžio riziką.
Jei artimų giminių grupėje nustatomas prostatos vėžys, rekomenduojamas PSA (prostatos specifinio antigeno) testo tyrimasis nuo 45 m. amžiaus.
