Iš pradžių ant kūno pamatote vieną nedidelę opą. Nekreipiate dėmesio, po kelių savaičių ji užgija. Tada prasideda bėrimai. Neturite laiko, tad pas gydytojus neužsukate, o šie ir vėl po kelių savaičių kaip niekur nieko – tiesiog dingsta. Taip ir nesupratę, kas čia buvo nutikę, ramiai gyvenate toliau. Iki tol, kol po keliasdešimt metų pradeda streikuoti širdis, vidaus organai, kraujagyslių sistemos. O tada jums nustatomas sifilis.
Ir toks scenarijus toli gražu nenutolęs nuo realybės. Jis visiškai realus ir net Lietuvoje kasmet pasitaiko tokių pat atvejų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 m. lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtė mažiau žmonių nei 2018 m. Užsikrėtimų skaičius sumažėjo nuo 459 iki 421.
2019 m. sifilis diagnozuotas 117 asmenų. Tais pačiais metais Lietuvoje penkiems asmenims diagnozuota pažengusio sifilio stadija – vėlyvasis sifilis (dviem vyrams ir trims moterims). Nustatytos šios pažengusio sifilio formos: simptominis neurosifilis, kardiovaskulinės sistemos sifilis, slaptasis (vėlyvasis latentinis sifilis) ir kt. Minėti susirgimai nustatyti Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių gyventojams.
Analizuojant sergamumą apskrityse pastebima, kad didžiausias sergamumas sifiliu 2019 m. užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, sergamumas gonorėja – Tauragės apskrityje, o sergamumas chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Nežino, kad serga, bet užkrečia kitus
Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas – seksologas med. dr. Mindaugas Danilevičius pasakoja, kad lytiškai plintančioms ligoms (LPL) iš tiesų yra būdingas sezoniškumas. Atšilus orui atsiranda vis daugiau pacientų, kurie kreipiasi dėl šių ligų. Tad galima teigti, kad šiltuoju metu periodu tikrai labiau pasileidžiami plaukai, daugiau santykiaujama, o tada, natūralu, didėja užsikrėtimų lytinėmis ligomis.
