Tokius skaičius ketvirtadienį spaudos konferencijos metu pateikė Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė, gydytoja kardiologė, daktarė doc. Sigita Glaveckaitė.
Pasak gydytojos, padidėjęs kraujospūdis yra tas keičiamas veiksnys, kuris, lyginant su kitais rizikos veiksniais, daro didžiausią įtaką bendram sergamumui ir mirštamumui pasaulyje. Jis lemia beveik 11 mln. mirčių pasaulyje kasmet ir tai yra pirmaujanti neįgalumo priežastis.
Dėl šių priežasčių itin svarbu stengtis keisti gyvenimo būdą ir kontroliuoti kraujo spaudimą.
„Turime daug įrodymų, kad kraujospūdžio mažinimas yra neabejotinai naudingas. Kiekvienas 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelio sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas reikšmingai sumažina didžiųjų širdies kraujagyslių įvykių, insulto, širdies nepakankamumo riziką. Panašūs duomenys ir dėl apatinio kraujo spaudimo“, – sakė doc. S. Glaveckaitė.
Svarbu teisingai matuoti kraujo spaudimą
Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu teisingai pamatuoti kraujo spaudimą. Ji išvardija pagrindines taisykles: bent 30 minučių iki matavimo reikia susilaikyti nuo fizinio krūvio, būti nevalgius, 30 minučių iki matavimo nevartoti kavos, nerūkyti, pasirinkti ramų, tylų kambarį, kambaryje turi būti komfortabili temperatūra, matuojant spaudimą nekalbėti, atsiremti į kėdės atkaltę, ranka turi būti atpalaiduota.
Docentė pataria, jog prieš einant pas gydytoją reikėtų 7 dienas kasdien matuoti kraujo spaudimą 2 kartus per dieną – ryte ir vakare. O gautus duomenis atsinešti į gydytojo kabinetą.
„Taip pat labai svarbu mažinti kraujospūdį gyvenimo būdu ir, jei paskirta, vartoti tinkamai vaistus. Tikslas gydant, jei tai jaunesnis nei 65 metų asmuo, yra mažesnis nei 130/80 mmHg kraujo spaudimas. Jei asmuo 65 metų ar vyresnis, galime siekti mažiau 140/90 mmHg“, – kalbėjo doc. S. Glaveckaitė.
Per didelio kraujospūdžio sumažinimas saugo gyvybę, nes mažina infarkto, širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimo riziką, insulto tikimybę, lėtina silpnaprotystės vystymąsi, apsaugo nuo regos netekimo, inkstų nepakankamumo.
Tik 1 iš 3 žmonių nuolat geria paskirtus vaistus
Remiantis šių metų balandžio pradžioje atliktu reprezentatyviu „Norstat LT“ tyrimu, kuriame dalyvavo 30-ties ir vyresnio amžiaus gyventojai, paaiškėjo, kad kraujospūdį mažinančius vaistus Lietuvoje vartoja kas penktas 40-49 m. amžiaus žmogus, taip pat, kad tik 1 iš 3 respondentų, vartojančių kraujospūdį mažinančius vaistus, juos geria nuolat.
Medicinos mokslų daktaras Andrius Berūkštis teigia, kad šie duomenys parodo, jog diagnozuoti ligą nepakanka. Reikia, kad ir pats pacientas suvoktų, kokią grėsmę hipertenzija kelia, kad nuo jo paties priklauso, ar liga bus kontroliuojama tinkamai, ar ji pasiglemš dar vieną gyvybę.
A. Berūkštis pateikia 9 patarimus, kaip pagerinti pacientų, sergančių hipertenzija, gydymo režimo laikymąsi:
1. Bendravimas su pacientu ir jo mokymas. Tai ganėtinai subtili ir sudėtinga liga, nes daugelis pacientų nejaučia simptomų. Kai skauda, vaistus geriame, bet kai nieko nejaučiame, dažnai pamirštame ar tiesiog negeriame vaistų. O juos, sergant arterine hipertenzija, reikia gerti visą gyvenimą. Dėl to gydytojui reikėtų skirti laiko paaiškinti pacientui, kam reikia vartoti vaistus;
2. Tęstinumas – pakartotiniai vizitai, kai sužinome apie šalutinius reiškinius ir gydymo procesą;
3. Komandinis darbas – jame dalyvauja gydytojas, vaistininkas, slaugytojas ir pacientas. Tai žymiai pagerina arterinės hipertenzijos gydymą;
4. Informavimas apie galimus šalutinius reiškinius – jie dažnai nepaminimi dėl laiko stokos ir baimės, jog pacientas vaisto režimo nesilaikys. Tačiau rekomenduojama informuoti pacientą apie galimus dažniausius nepageidaujamus šalutinius reiškinius ir sudaryti planą, ką pacientas darys tokiam ištikus;
5. Vaisto prieinamumas;
6. Vaistų deriniai – jie pagerina antihipertenzinių vaistų vartojamumą 24-26 proc.;
7. Skyrimas vieną kartą per dieną – nustatyta, kad vieną kartą per dieną skiriamas vaistas yra vartojamas žymiai geriau;
8. Technologijos, kurios gali padėti nepamiršti vartoti vaistų laiku.
Pasak dr. A. Berūkščio, kuo daugiau laiko gydytojai skiria pacientų edukacijai, tuo geriau jie laikosi gydymo režimo ir jų arterinio kraujo spaudimo kontrolė yra geresnė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas džiaugiasi, kad, pasak tyrimo, net 9 iš 10 gyventojų žino, koks jų kraujospūdis. Nepaisant to, tik kas antras (55 proc.) kraujospūdį tikrinasi reguliariai (bent kartą per savaitę ar dažniau), o penktadalis (19 proc.) neišgeria vaistų 1 ar daugiau kartų per savaitę.
„Viena vertus, rezultatai nuteikia pozityviai – matome, kad gyventojai tampa sąmoningesni ir ima suvokti sveikatos rodiklių tikrinimo svarbą. Tačiau dar reikėtų pasitempti, kad kraujospūdžio matavimas taptų kasdiene rutina. Labiausiai mūsų dėmesio reikalauja netinkamas vaistų vartojimas – dar nemaža dalis neišgeria vaistų bent kartą per savaitę. Svarbiausia, kad tai dažnai daroma sąmoningai, nes pacientas tą dieną jaučiasi sveikas, galvoja, kad negerdamas vaistų apsaugos kepenis ir nepripras prie medikamentų“, – tyrimo rezultatus komentuoja vaistininkas.
Pasak jo, vaistinėje tenka iš pacientų išgirsti ne vieną mitą apie vaistus kraujospūdžiui reguliuoti. Pavyzdžiui, kad vaistus nuo kraujospūdžio reikia gerti tik jaučiant simptomus, o jei pradėsi gerti, tai turėsi daryti iki gyvenimo galo. Pasak vaistininko, jei nekeisime savo gyvenimo būdo, nieko nedarysime, kad pagerintume savo sveikatą, vaistus tikrai reikės gerti visą gyvenimą. Tačiau keičiant savo gyvenimo būdą gali būti, kad vaistų po kurio laiko bus galima atsisakyti.
Kitas mitas – jei gersi 3 tabletes per dieną, pakenksi savo kepenims ar skrandžiui. Visgi, visi paskirti vaistai yra reikalingi. Šiais laikais vaistų saugumas tikrinamas labai atidžiai, tad naudos bus daugiau nei žalos.
Dar vienas mitas, jog geriant vaistus kraujospūdis nukrenta pernelyg daug. T. Labanausko teigimu, tai gali rodyti, kad žmogus per retai lankosi pas gydytoją ir netinkamai geria vaistus. Jei per savaitę patiriami dideli kraujospūdžio, reikia koreguoti gydymą.
Bendrovė „Norstat LT“ kovo 30 – balandžio 7 dienomis apklausė 801 šalies gyventoją, kurių amžius – nuo 30 metų.
