Kaip pasakojo M. Kuzma, tam tikrus ligos simptomus jis buvo pastebėjęs jau prieš porą metų ar net daugiau. Pavyzdžiui, vyro kūno temperatūra nuolat būdavo itin žema – 35 laipsniai. Kankino pilvo pūtimas, juosmens skausmai. Tačiau nuvykus išsitirti pas gydytojus jie pasakydavo, kad taip tikriausiai yra nuo netinkamo maisto.
Taip tęsėsi porą metų, kol vieną vakarą M. Kuzmai prasidėjo didžiuliai skausmai.
„Prasidėjo dideli skausmai, skaudėjo juosmenį, pilvą. Norėjau kreiptis į ligoninę, bet kentėjau iki pat ryto. Kai nuvykau, atliko tyrimus ir galvojo, kad akmenligė. Išsamiau pasižiūrėjęs, gydytojas pasakė, kad yra problema, tikriausiai sėklidžių vėžys, ir reikia kuo greičiau operuoti. Diagnozę buvo nemalonu išgirsti, kalė kaip su kūju per galvą“, – prisiminė vyras.
Vyro šeimoje onkologine liga sirgo tik jo močiutė – jai buvo nustatytas skrandžio vėžys. Jokių atvejų, kad giminės vyrai būtų sirgę sėklidžių vėžiu, nebuvo.
Pašnekovas prisiminė, kad po diagnozės nustatymo neilgai trukus nuvažiavo į Nacionalinį vėžio institutą (NVI). Tuo metu jis jautėsi itin palūžęs.
„Pradžia buvo labai sunki. Gydytojas Ulys padėjo kaip psichologas, nes buvau labai palūžęs, bet mane patikino, kad viskas bus gerai. O šiandien sėdžiu prieš jus. Po chemoterapijos padarė operaciją, dar pasižiūrėjo tyrimus, jie buvo geri. Pasakė, kad 100 proc. esu išgydytas“, – sakė M. Kuzma.
Vyras prisimena, kad tuo metu jautė didžiulį palaikymą iš savo šeimos, žmonos bei vaikų. Diagnozės neslėpė nuo aplinkinių, nes, pasak jo, sėklidžių vėžys yra tokia pat liga, kaip ir visos kitos.
„Esu labai dėkingas ponui Uliui, nes jis mane išgelbėjo. Medicina pažengusi labai stipriai, viskas buvo daroma labai operatyviai. Dabar jaučiuosi gerai, nors dar šiek tiek trūksta jėgų“, – kalbėjo vyras.
Paciento būklė buvo nepavydėtina
Kaip pasakojo NVI onkourologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas dr. Albertas Ulys, sėklidžių vėžys yra jaunų vyrų liga. Dažniausiai ji nustatoma 18-24 metų vyrams.
Sėklidžių vėžys gali augti tik pačioje sėklidėje arba plisti į kitus audinius. Gydytojas pasakoja, kad kartais vėžys sėklidėje išauga net iki stručio kiaušinio dydžio.
„Šiuo atveju vėžys plito limfmazgiuose, dėl to sukėlė žarnų pūtimą, o po to nepakeliamus skausmus. Šis atvejis yra netipinis, bet tokių pasitaiko. Net ir pilvo skausmas gali pranešti apie šį vėžį“, – sakė dr. A. Ulys.
Prieš pradedant M. Kuzmos gydymą, kaip ir įprastai, buvo surinkta tarpdisciplininė gydytojų komisija. Joje buvo aptarta, kokį gydymą pacientui geriausia taikyti.
„Kai pamatėme Marių, jo būklė buvo nepavydėtina, buvo didžiuliai limfmazgiai. Bet po 3 chemoterapijos kursų buvo pasiekti geri rezultatai, limfmazgiai sumažėjo. Po tyrimų pamatėme, kad limfmazgiuose dar yra šiek tiek aktyvaus vėžio. Dar kartą aptarę su gydytojais, ryžomės pašalinti limfmazgius iš kai kurių organų. Džiugu, kad po to atsakymas buvo, jog liga įveikta. Turime visus patvirtinimus, kad Marius sveikas, bet vis tiek turėsime jį stebėti dar 5 metus“, – kalbėjo dr. A. Ulys.
Liga vystosi lėtai, dėl to simptomai praleidžiami pro akis
Pasak gydytojo, neretai liga apie save praneša įvairiais simptomais, tačiau jie gali būti visiškai menki, tad ir dėmesio vyrai į juos neatkreipia.
Dažniausias šio vėžio simptomas yra iškilimas, nelygumas sėklidėje. Dėl to itin svarbu yra kartą per kelis mėnesius pačiam vyrui atlikti sėklidžių savityrą ir pasižiūrėti, ar nėra pakitimų. Deja, bet neretai vyrai atkreipia dėmesį į ligą tada, kai pradeda jausti skausmą.
„Labai svarbu žiūrėti, jei sėklidės nevienodo dydžio – dažniausiai vėžys vystosi mažesnėje sėklidėje. Kartais vėžio užuomazgos būna jau gimus, o prabunda tik 18-25 gyvenimo metais. Sakoma, kad nuo 18 iki 44 metų liga gali pasireikšti. Retais atvejais būna ir 50-mečiams“, – sakė pašnekovas.
NVI onkourologijos skyriaus gydytojas urologas dr. Marius Kinčius išvardijo sėklidžių vėžio rizikos faktorius: tai endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), genetiniai veiksniai (taip pat ir šeimos ligų istorija), rasė (baltoji), persirgtos infekcinės bei venerinės ligos, „nenusileidusios“ abi ar viena sėklidės, žinoma, ir amžius.
Lietuvos 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai susirgus sėklidžių vėžiu yra patys žemiausi Europoje (siekia 84-88 proc. ir pamažu gerėja, tačiau Vakarų valstybėse jis siekia net 98 proc.). Dr. M. Kinčiaus manymu, tai galima sieti su vėluojančia ligos diagnostika bei tuo, kad daugelyje Europos valstybių stengiamasi centralizuoti onkologines paslaugas. Štai, Švedijoje, kurioje yra 8 mln. gyventojų, yra tik du centrai, kuriuose gydomas sėklidžių vėžys, tuo metu Lietuvoje tokių skyrių yra 10.
Prie ankstyvos diagnostikos gali prisidėti kiekvienas pacientas, reguliariai, kartą per mėnesį ar du, atlikdamas sėklidžių apčiuopą, savityrą. Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės.
„Tirtis tada, kai būna didžiuliai skausmai, jau gali būti per vėlu. Ne naujiena, kad moterims rekomenduojama krūtų savityra, vyrams rekomenduojama apsičiuopti sėklides. Kapšelyje yra 2 sėklidės, vyrai, apčiuopę sukietėjimus, turėtų kreiptis pas urologą, kad būtų nustatyta, ar tikrai nėra kokios nors ligos pradžios“, – sakė dr. M. Kinčius.
Atvykus pas gydytoją iš pradžių atliekama apčiuopa, tada ultragarsinis tyrimas. Jei vėžys ir toliau yra įtariamas, atliekami kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija. Diagnozei pasitvirtinus, sėklidė išoperuojama.
„Dažnai tai būna 17-19 metų vyrai, dėl to galvojama, ar nevertėtų prieš gydymą užsišaldyti spermos, nes kai kurie gydymo metodai gali sukelti nevaisingumą. Dėl to spermos užšaldymas yra visada rekomenduojamas, pacientai dažniausiai pasinaudoja šiuo pasiūlymu“, – kalbėjo gydytojas.
Gydytojas išvardijo pagrindinius ligos simptomus: dažniausiai tai yra neskausmingas, kietas, apčiuopamas darinys sėklidėje, ligai išplitus simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo vėžio lokalizacijos, gali pasireikšti pilvo, juosmens skausmai, kosulys su krauju.
