Gyvybei grėsmę kelianti liga ne visuomet apsiriboja lengva forma, o medikai įspėja, kad viena iš labiausiai paveikiamų sričių – širdies ir kraujagyslių sistema. Šeimos gydytoja paaiškina, su kokiais liekamaisiais reiškiniais gali susidurti jau persirgę asmenys bei ko vertėtų imtis, kad organizmas kuo greičiau atsigautų po patirto šoko.

Kaip COVID-19 paveikia širdį ir kraujagysles?

„Patekęs į žmogaus organizmą, SARS-CoV2 virusas, jo paviršiuje esančio spyglio baltymo pagalba, jungiasi prie ląstelių receptorių. Tokiu būdu virusas gali patekti į žmogaus ląstelę, ten daugintis ir plisti į kitas organizmo ląsteles: plaučių, kraujagyslių, širdies, inkstų ir kitų organų, atitinkamai sukeldamas jų pažaidą. Taip pat dėl sisteminio uždegiminio atsako vystosi imuninių elementų citokinų audra, kurios metu pažeidžiami organai ir jų audiniai, vystosi ir padidėjusio krešėjimo būklė“, – pranešime žiniasklaidai aiškina „Affidea klinika“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Kristina Lebedevaitė
Foto: Organizatorių nuotrauka

Ji įvardija, kad dėl visų minėtų veiksnių, pacientas gali susidurti su įvairiomis komplikacijomis, kurių grėsmę sustiprina tokie rizikos veiksniai kaip žalingi įpročiai bei gretutinės ligos: išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir kt. K. Lebedevaitė pažymi: dėl padidėjusios kraujo gebos krešėti, gali formuotis trombai, kurie užkemša smulkiąsias kraujagysles ir taip pacientą gali ištikti miokardo infarktas, insultas ar kitų organų kraujotakos sutrikimas.

„Dėl per mažo deguonies kiekio kraujyje vystosi audinių hipoksija ir ląstelės žūsta, o tai yra miokardo infarkto priežastinis veiksnys. Dėl sisteminio uždegimo proceso dažnai stebimas širdies raumens pažeidimas – miokarditas. Dėl šių pažeidimų gali vystytis ne tik miokardo infarktas, bet ir širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumo paūmėjimas, gali atsirasti arba progresuoti jau esama arterinė hipertenzija“, – tiksliau paaiškina gydytoja.

Spartesniam išgijimui ir liekamųjų reiškinių įveikimui

K. Lebedevaitė atskleidžia, kad kartais širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti vieno tyrimo neužtenka. Elektrokardiograma parodo širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, širdies susitraukimų dažnį, tačiau baziniai ir specializuoti kraujo tyrimai padeda pamatyti dar daugiau: kraujyje randamą širdies raumens pažeidimo žymenį parodo troponino koncentracija ir jos kaita dinamikoje. Diagnozę patikslina ir širdies nepakankamumo rodiklio nustatymas – natriuretinis peptidas, kuris tokiu atveju padidėja kelis tūkstančius kartų.

„Papildomos informacijos apie širdies funkciją, struktūrą ir vožtuvų būklę suteikia kardioechoskopija – ultragarsinis širdies tyrimas. Atvejais, kada įtariami ritmo ar laidumo sutrikimai, gali būti atliekamas Holterio monitoravimas, suteikiantis pilnesnį vaizdą negu vien momentinė elektrokardiograma, kuri tyrimo metu netgi gali rodyti normalius rodiklius. Sudėtingesniais atvejais atliekamas širdies magnetinis rezonansas, širdies raumens biopsija, koronarografija ir kiti papildomi tyrimai“, – vardija šeimos gydytoja.

Širdies ligos
Foto: Shutterstock

Ji taip pat pažymi, jog kiekvienas pacientas COVID-19 ligą išgyvena skirtingai, todėl ir liekamieji reiškiniai pasveikus gali būti individualūs. Persigus šiuo grėsmingu virusu, visuomet patartina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris rekomenduos reikalingus tyrimus, atsižvelgdamas į paciento būklę, nusiskundimus ir nuogąstavimus.

„Kadangi kai kurie COVID-19 infekcijos liekamieji reiškiniai gali kankinti gana ilgai, greitesniam išgijimui visuomet skatiname atsižvelgti į visapusišką savo organizmo ištyrimą, pasirenkant specialius 3 lygių „postcovid“ tyrimus. Kiekvienas jų pritaikytas skirtingo tipo sveikatos suprastėjimams, tad pasitarus su savo šeimos gydytoju, galima išsirinkti labiausiai tinkamą. Visiems, net ir besimptome ligos forma persirgusiems pacientams, rekomenduojama išsitirti bazine tyrimų programa, kurios metu vertinami galimi uždegiminiai procesai, kepenų bei inkstų pokyčiai, nustatomas organizmo imunitetas virusui. Tiems, kurie net ir persirgę jaučia sveikatos sutrikimus, patartina imtis išsamesnių tyrimų“, – paaiškina K. Lebedevaitė.

Ji pasakoja, kad antroji tyrimų programa yra ne tik išsamesnė savo tyrimų spektru, bet ir padeda įvardinti širdies pakitimus. Ji siūloma tiems, kurie net ir pasveikę jaučia įvairius kvėpavimo sutrikimus, skundžiasi kosuliu, skausmais krutinėje ar pakitusiu arteriniu kraujo spaudimu. Anot K. Lebedevaitės, trečioji, didžiausią tyrimų imtį turinti programa, skirta ištirti ne tik visas minėtas problemas, bet ir dažniausiai pasitaikančias COVID-19 komplikacijas. Tyrimų metu vertinamos plaučių, širdies funkcijos, neurologiniai pakitimai, psichinė sveikata.

Šeimos gydytoja priduria, jog kartais, kada pacientas, sirgęs koronavirusu, net ir po pasveikimo jaučia simptomus, kurie pastebimai keičia jo gyvenimo kokybę, derėtų atsižvelgti į reabilitacijos galimybę. Jaučiant nežymų sveikatos suprastėjimą, kai kuriuos pratimus ar mankštą galima atlikti ir namų sąlygomis, tačiau jei simptomai ryškesni – vertėtų kreiptis į specialistą, kuris sudarys individualų užsiėmimų planą. Pacientams, kurie dėl COVID-19 ligos buvo gydomi stacionare ir vis dar kenčia nuo nemalonių simptomų ar negali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, tris mėnesius po išleidimo iš ligoninės stacionaro, reabilitaciją kompensuoja valstybė.