Apie tai, kaip galima išvengti ir prieširdžių virpėjimo, ir insulto bei kaip tam galėtų pasitarnauti 26-erius metus veikianti Lietuvos širdies asociacija, pranešime žiniasklaidai pasakoja asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė, docentė Sigita Glaveckaitė.

– Apie 11 tūkstančių žmonių Lietuvoje kasmet patiria insultą ir daug jų miršta ar lieka neįgalūs. Kokia yra dažniausia insulto priežastis?

– Maždaug 8 iš 10 insultu susirgusių žmonių nustatomas vadinamasis išeminis insultas, kuris įvyksta dėl to, kad užsikemša smegenų arterijos.

Smegenų arterija gali užsikimšti ūmiai, įplyšus galvos smegenų ar kaklo arterijų aterosklerozinei plokštelei, ar įvykti susiformavus krešuliui širdyje, pavyzdžiui, jei žmogus serga prieširdžių virpėjimu.

Retesnės išeminio insulto priežastys yra arterijų sienelių atsisluoksniavimas, širdies pertvaros defektas, vaskulitai, kraujo krešumo sutrikimai ar net lėtinės infekcijos.

Likusiems 2 iš 10 insultu sergančių žmonių įvyksta vadinamasis hemoraginis insultas, kai kraujas išsilieja į smegenis dėl smegenų arterijų vystymosi anomalijų, kraujo krešėjimo sutrikimų ir pan.

Iš visų išeminių insultų, net 30 procentų sukelia prieširdžių virpėjimas, todėl jų galima išvengti, pasitelkiant šiuolaikinį prieširdžių virpėjimo gydymą.

Insultas
Foto: Shutterstock

– Kaip atsitinka, kad širdies liga – prieširdžių virpėjimas – sukelia galvos smegenų ligą?

– Prieširdžių virpėjimo metu kairysis prieširdis ima susitraukinėti silpniau ir netvarkingai, dėl to prieširdyje kraujas užsilaiko ir sūkuriuoja. Šis kraujo sąstovis lemia krešulių formavimąsi kairiojo prieširdžio ertmėje. Šie krešuliai gali bet kada „nukeliauti“ į smegenis ir „užstrigti“ smegenų arterijoje, sukeldami insultą.

– Kas sukelia prieširdžių virpėjimą? Ar jo galima išvengti?

– Nustatyta labai daug veiksnių, didinančių prieširdžių virpėjimo išsivystymo riziką. Tai amžius, aukštas kraujo spaudimas, vainikinių arterijų liga, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, antsvoris ir nutukimas, širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų ligos, alkoholio vartojimas, rūkymas, genetika ir t.t. Manoma, kad, sąveikaujant visiems šiems rizikos veiksniams, ir sutrinka ritmas. Todėl logiška manyti, jog, siekiant išvengti prieširdžių virpėjimo arba sumažinti jo pasikartojimo riziką, reikia laiku ir laikantis rekomendacijų gydyti visas prieširdžių virpėjimo riziką didinančias ligas.

Žmonėms, kurių prieširdžių virpėjimo trukmė yra trumpa, būna aiškiai koreguojama priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės liga, jų širdis nėra labai pakitusi ir t.t., jiems yra mažesnė rizika, kad prieširdžių virpėjimas pasikartos.

– Kiek Lietuvoje žmonių serga prieširdžių virpėjimu ir kokio amžiaus sulaukę dažniausiai suserga? Ar jiems visiems yra rizika patirti insultą?

– Lietuvoje prieširdžių virpėjimu serga per 100 000 asmenų. Daliai šia aritmija sergančių žmonių liga nėra diagnozuota. Tad tikėtina, kad sergančiųjų yra dar daugiau.

Tikimybė patirti prieširdžių virpėjimą bėgant metams didėja. Jei bendrojoje populiacijoje prieširdžių virpėjimo paplitimas siekia 2–4 proc., tai tarp 80 metų amžiaus asmenų ar vyresnių – net 10–17 proc. Kodėl taip yra? Tiesiog senstant atsiranda kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas, širdies arterijų liga, širdies vožtuvų ligos ar širdies nepakankamumas. Pastarosios ligos reikšmingai didina prieširdžių išsivystymo riziką.

Ar visiems prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams insulto rizika yra padidėjusi? Daugumai. Paprastai gydytojai skaičiuoja insulto rizikos balą ir, jei šis rizikos balas didesnis nei norma, skiria vaistų (vadinamuosius antikoaguliantus). Jie padeda išvengti insulto. Taigi, pasitarkite su gydytoju dėl būdų insultui išvengti.

– Ar prieširdžių virpėjimas – liga „visam gyvenimui“, ar galima nuo jo pasveikti?

– Visos lėtinės ligos yra „visam gyvenimui“, tačiau šiuolaikinis prieširdžių virpėjimo gydymas užtikrina puikią ligonio gyvenimo kokybę ir prognozę. Daliai pacientų ritmo sutrikimai gali nebesikartoti arba kartotis labai retai. Tiesiog reikia išmokti gyventi pagal gydytojų rekomendacijas ir vartoti paskirtus medikamentus. Kito recepto, siekiant gyventi „ilgai ir laimingai“, nėra.

– Ar tik Lietuvoje prieširdžių virpėjimu serga šitiek daug žmonių? Kokia situacija kitose šalyse?

Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia suaugusiųjų ilgalaikė širdies aritmija pasaulyje. Remiantis pasaulio statistika, nuo 2 iki 4 proc. suaugusiųjų serga prieširdžių virpėjimu. Manoma, jog šios aritmijos paplitimas padidės 2,3 karto per ateinančius dešimtmečius, nes ilgėja žmonių gyvenimo trukmė ir gerėja ligų diagnostika. Tad situacija kitose šalyse nėra geresnė nei Lietuvoje. Tai yra pasaulinė epidemija, kurią mes primirštame, gyvendami kitos pandemijos sąlygomis.

– Mūsų šalyje insultą patiria labai daug žmonių. Kokie prieširdžių virpėjimo simptomai, kada ligonis turi nedelsdamas kreiptis į gydytoją? Kokia jūsų patirtis, ar visi ligoniai kreipiasi tuomet, kai būtina?

– Prieširdžių virpėjimo simptomai kiekvienam žmogui yra skirtingi. Kai kurie žmonės simptomus jaučia kasdien. Kiti nejaučia jokių.
Dažniausiai pasitaiko dažnas ar netvarkingas širdies plakimas, dusulys, nuovargis. Pacientai rečiau teigia patiriantys tokius simptomus, kaip apsvaigimas, galvos svaigimas, jausmas, lyg tuoj nualps, alpimas, silpnumas, skausmas krūtinės srityje ar diskomfortas, fizinio krūvio netoleravimas, net miego sutrikimai. Jie dažnai sako, kad širdis „vartosi, sulėtėja bei padažnėja“, atsirado dusulys fizinio krūvio metu ir kažkoks nuovargis arba kad širdis pradeda plakti labai dažnai ir netvarkingai ir tuomet lyg apsvaigsta galva bei atsiranda silpnumas.

Deja, ne visi pacientai kreipiasi laiku. Dalis nejaučia ritmo sutrikimo, ir jiems liga nustatoma eilinio patikrinimo metu, užrašius elektrokardiogramą. Kiti linkę galvoti, kad ritmo trikimas praeis savaime, gydosi savo nuožiūra ir net nesuvokia, kuo gresia prieširdžių virpėjimas. O jis grasina insultu... Tad, įtarę, jog ritmas nenormalus, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, neatidėliodami vizito „geresniems laikams“.

Kardiograma
Foto: Vida Press

– Kaip gydytojai nustato prieširdžių virpėjimą? Kokie atliekami tyrimai?

– Prieširdžių virpėjimo diagnozei nustatyti būtina elektrokardiograma, kuria registruojama elektrinė širdies veikla.

Diagnostika, rodos, nesudėtinga, tačiau „pagauti“ ritmo sutrikimą, kuris kartojasi retai, naktį ar tam tikromis aplinkybėmis, kai nėra galimybės tuo metu užrašyti elektrokardiogramos, nėra lengva. Šio ritmo sutrikimo reikia neretai ieškoti, todėl pasitelkiame ilgesnio laiko tarpo elektrokardiogramos užrašymą, vadinamąją vienos ar kelių parų elektrokardiogramos (Holterio) stebėseną.

Galima įtarti ritmo sutrikimą čiuopiant pulsą arba matuojant kraujo spaudimą šiuolaikiniais matuokliais. Tačiau reiktų žinoti, kad ne kiekvienas dažnesnis širdies plakimas ar stabtelėjimas yra prieširdžių virpėjimas. Tai gali būti kitokia aritmija, pavyzdžiui, permušimai, normalus tik dažnesnis širdies ritmas dėl patiriamo streso ir t.t. Jau yra sukurta nemažai išmanių prietaisų, kuriais pacientai patys gali užrašyti elektrokardiogramą. Taip atliktoje elektrokardiogramoje gydytojas, išvydęs prieširdžių virpėjimą, nustatys šią ligą.

Paprastai daugumai pacientų, ieškodamas prieširdžių virpėjimo ar jį nustatęs, gydytojas kardiologas atlieka kraujo tyrimus, širdies echoskopiją bei kitus tyrimus pagal poreikį.

– Lietuvos širdies asociacija – didžiausia organizacija šalyje, vienijanti ir širdies ligomis sergančius žmones, ir gydytojus. Kiek metų ji veikia ir kiek vienija narių?

– Lietuvos širdies asociacija buvo įsteigta bei įregistruota 1994 m. prof. Rimgaudo Nemicko ir prof. akademiko Aleksandro Laucevičiaus iniciatyva kaip visuomeninė, ne pelno siekianti organizacija. Taigi, asociacija veikia jau 26-erius metus ir turi laiko patvirtintas tradicijas bei gerą reputaciją.

Lietuvos širdies asociacija turi penkis skyrius didžiuosiuose miestuose bei Pacientų skyrių ir vienija ne tik nemažą skaičių gydytojų, slaugytojų, biologų, technologų, bet ir pacientus, jų artimuosius, savanorius, sveikatos mokslų studentus.

– Suprantama, gydytojai buriasi, nes jiems lengviau kartu spręsti iškylančias profesines problemas, dalytis naujausia informacija, tobulėti. Tačiau jūs kviečiate vienytis ir ligonius bei jų artimuosius. Kokios pagalbos jie gali tikėtis asociacijoje?

Lietuvos širdies asociacijos pagrindinis tikslas yra mažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kuris Lietuvoje, ypač esant COVID-19 pandemijai, net didėja. Kad pasiektų šio pagrindinio tikslo, Lietuvos širdies asociacija vienija ne tik sveikatos priežiūros specialistus, bet ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergančius pacientus bei jų artimuosius. Pacientų poreikiais rūpinasi Lietuvos širdies asociacijos Pacientų skyrius. Pastarojo veikla gana plati: apima ne tik pacientų informavimą apie širdies ir kraujagyslių ligas bei jų rizikos veiksnius, bet ir pacientų bei jų artimųjų mokymą, atstovavimą tarptautinėse pacientus vienijančiose organizacijose.

Svarbi Pacientų skyriaus veiklos sritis yra bendravimas su LR sveikatos apsaugos ministerija bei kitomis oficialiomis institucijomis, išreiškiant pacientų lūkesčius, susirūpinimą bei pageidavimus dėl įvairių su sveikatos priežiūra susijusių klausimų, tokių kaip vaistų kompensacijos problemos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kt.

Tad kviečiame jungtis aktyvius žmones, norinčius kartu kelti bei spręsti aktualias širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų problemas tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje plotmėje. Tą galite padaryti paieškoję informacijos www.heart.lt arba asociacijos socialinėje paskyroje https://www.facebook.com/heart.lt/. Esame įsitikinę, kad kartu galime padaryti daug daugiau nei atskirai...

– Dėkojame už pokalbį.