Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios nerimą kelia tai, kad sumažėjo tyrimų aktyvumas. Žmonės bijojo eiti pas gydytojus, kai pirmo karantino metu viskas buvo uždaryta, dabar jau tikrinasi intensyviau, nes daugėja ir informacijos apie melanomą. Nors ši vėžio forma yra labai klastinga, kuo anksčiau ji nustatoma ir pradedama gydyti taikant pažangius metodus, tuo daugiau galimybių pasveikti. Svarbu reguliariai prevenciškai tirtis, stebėti savo sveikatą bei odos darinius ir kreiptis nedvejojant.
„Onkologiniams pacientams paslaugos mažiau prieinamos, jie sunkiau galėjo patekti pas gydytojus. Be to, žmonės, bijodami užsikrėsti, vis atidėdavo tyrimus. Jei iki pandemijos kasmet prevencinėse programose dalyvaudavo apie 60 proc., tai 2020 m. išsityrė tik 30–40 proc. galinčių tai padaryti žmonių. Atėjusį dėl vienos problemos pacientą visada akylai apžiūriu ir neretai randu pradines melanomos stadijas. Ir tai džiugu, nes anksti diagnozavus ir išoperavus, metastazavimo (išplitimo) rizika labai minimali, netgi arti nulio“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Nordclinic“ dermatovenerologė Aistė Audickaitė.
Medikė visiems žmonėms rekomenduoja bent kartą per mėnesį detaliai apžiūrėti savo kūną – galbūt atsirado naujas apgamas, gal padidėjo ar kitaip pakito daug metų turimi kiti. Kartais specialistai pasiūlo pacientams pasidaryti savo apgamų nuotraukų, kad būtų lengviau stebėti pokyčius – tam netgi yra specialių programėlių. Jei kažkas kelia įtarimą, visada geriau kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, kuris, ištyręs apgamą dermatoskopu, galės įvertinti, ar jis turi atipinių požymių, ar jį reikia stebėti, atlikti reguliarią skaitmeninę dermatoskopiją, o gal jau laikas šalinti.
Melanoma kerta žaibiškai
Nors sakoma, kad iki pusės centimetro skersmens apgamas nepavojingas, vis dėlto geriausiai jį įvertinti gali tik gydytojas. Bet jei apgamas pradeda greitai augti, didėti, kisti, atsakymas vienareikšmiškas – tai turėtų kelti nerimą. Jeigu apgamų daugėja, jie keičiasi, ir tai kelia nerimą, taip pat verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Įrodyta, jog visus apgamus ultravioletinė saulės spinduliuotė veikia neigiamai – saulės spinduliai, kaip ir rūkymas, yra vieni iš pagrindinių lengvai išvengiamų kancerogenų.
„Kai po pirmojo karantino mus užplūdo pacientai, diagnozavome stebėtinai daug melanomų. Nemaža dalis jų jau pažengusios, ir tai ypač skaudina. Melanoma – labai greitai plintanti liga, tad pradinėje stadijoje pastebėję pakitimų mažame apgamėlyje ir skubos tvarka jį išoperavę užtikrinsime, kad žmogus ligos išvengė. Įprastai, jei nėra aišku, ar tai melanoma, ar atipinis apgamas, pasauliniu susitarimu galima darinį tris mėnesius stebėti. O jei tai jau kliniškai aiški melanoma, ją reikia skubiai operuoti, nes šis vėžys dažniausiais metastazuoja į plaučius, kepenis, smegenis, kaulus“, – sako A. Audickaitė ir įspėja, kad tada žmogui liga gali pasireikšti bet kuriame organe. Ji labai greita, klastinga ir, bent truputį uždelsus, – mirtinai pavojinga.
„Tad dar kartelį priminsiu „ABCDE“ taisyklę, kurią kiekvienas privalo žinoti. Ji paremta pirmosiomis angliškų žodžių raidėmis. A – asimetrija. Įtarimų turi kelti apgamas, kuris yra asimetriškas, ne apvalus ir taisyklingas, o kitokios, nesimetriškos formos. B – borders (lietuviškai – kraštai). Visi apgamų kraštai turi būti lygūs. Jeigu koks nors kraštelis yra nelygus, tarsi įkirptas, taip pat vertėtų pasirodyti gydytojui. C – color (spalva). Apgamas turi būti vientisos spalvos, o jeigu jame atsiranda tamsesnių taškų, ar jis visas tamsėja, jau reikėtų sunerimti. Dermatologai dar įvertina ir parametrą D – diameter, kai apgamo skersmuo daugiau nei 6 mm.
Dažnai palyginimui pasitelkiama pieštuko trintuko galvutė, tačiau gilesni apgamo struktūros pakitimai randami apžiūrint jį dermaskopu – tai pagrindinis dermatologo prietaisas“, – pagrindinius problematiškų apgamų požymius vardija gydytoja ir dar kartą ragina kreiptis į medikus pastebėjus net ir menkiausius pakitimus.
Patikimai įrodyta, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi ilgalaikis saulės poveikis odai. Susirgti melanoma labiau rizikuoja žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tai ypač būdinga turintiems labai šviesią, strazdanotą odą, šviesius ar rudus (raudonus) plaukus ir mėlynas akis. Pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką ateityje susirgti melanoma. Ja gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje. Taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke, pavyzdžiui, dviratininkai.
Geriausiai odą nuo per didelio saulės poveikio galima apsaugoti ir melanomos tikimybę sumažinti saulėtu metų laiku dėvint tinkamą aprangą, galvos apdangalus, naudojant apsauginius kremus ar losjonus nuo saulės ne tik vasarą, bet ir žiemą, ypač tai svarbu slidinėjant kalnuose. Taip pat nuo 10 iki 16 val. rekomenduojama būti pavėsyje, nesideginti. Be to, jeigu šeimoje vienam iš pirmos kartos giminaičių diagnozuota melanoma, tikimybė ja susirgti kitiems padidėja 10 proc. O jei oda, veikiama saulės spindulių, linkusi greitai ir stipriai rausti ar dar nėra įpratusi prie saulės poveikio, tada dar svarbiau ją tepti apsauginiais kremais.
Ir medikai verkia
Būna ir visai netikėtų atvejų, kai odos vėžys pasireiškia visiškai nebūdingai. Vis daugėja konsultacijų ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą. „Štai pacientas iš Kolumbijos kreipėsi dėl rankos odoje prieš kelis mėnesius atsiradusio ir didėti pradėjusio darinio. Nusprendėme šalinti chirurginiu būdu ir darinį išsiųsti patologams ištirti. Gautas atsakymas be galo nustebino. Tikėjomės rasti gerybinį odos darinį, tačiau diagnozavome labai retą ypač piktybinį odos vėžį – Merkelio ląstelių karcinomą, kuri aptinkama tik 3 žmonėms iš 1 mln. populiacijos. Lietuvoje tokio atvejo matyti neteko. Stažuočių metu matėme visko, tačiau darinio lokalizacija ir forma buvo visai netipiška.
Dabar pacientui reikalingas tolimesnis kūno skenavimas dėl galimo išplitimo, radioterapija, chirurginis gydymas. Visada mums, gydytojams, sunkiausia pacientams pasakyti blogas diagnozes, dar neišmokau to priimti neasmeniškai, visuomet be galo išgyvenu dėl kiekvieno. Visgi, manau, nereikia minėti prognozių, procentinių išskaičiavimų, kiek kam liko gyventi, nes atvejų būna skirtingų, ir nesame dievai, todėl turime kiekvieną palaikyti, nuraminti ir suteikti kiek galima daugiau vilties, nes paciento emocinis nusiteikimas ypač svarbus tolimesniam gydymui.
Taip ir su pacientu iš Kolumbijos – jis nusprendė grįžti į Kolumbiją gydytis, bet ne dėl to, kad skiriasi medicinos sistema ar gydymas Lietuvoje (čia, beje taikomi naujausi gydymai). Jis buvo be galo dėkingas visiems gydytojams, padėjusiems jam. Priežastis buvo emocinė – namai yra namai, o sava aplinka, kalba ir kultūra sveikti labai reikalingi. Išvažiuodamas jis su žmona atėjo už viską padėkoti ir išeidamas pasakė, kad susitiksime vasarą Lietuvoje, kuri jam be galo patinka. Nors mūsų visų akyse pasirodė ašaros, tačiau tikiu, kad taip ir bus“, – jautriomis akimirkomis dalijasi gydytoja dermatovenerologė A. Audickaitė.
