Džiaugiasi antru gimtadieniu
Kaip pasakojo prof. R. Jasinavičius, onkologinė liga jam buvo nustatyta visiškai atsitiktinai. 2001 metais vyrą ištiko hipertenzinė krizė – didžiulis arterinis kraujo spaudimas. Gydytojams beieškant, kodėl taip galėjo nutikti, buvo pastebėta, kad viename iš inkstų yra pakitimų.
Po to pakitimai nustatyti kepenyse, dar vėliau ir kitose kūno vietose. Vasario 2 dieną vyras išgirdo diagnozę – onkologinė liga.
„Buvo pasakyta gan niūri prognozė: jei nesiimsime rimto gydymo, gydytojai negarantuoja gyvenimo trukmės ilgesnės nei 2-3 mėnesiai“, – kalbėjo R. Jasinavičius.
Gydytojai tuo metu nusprendė, kad būtina atlikti operaciją.
„Paskirta operacija šalinti pakitimus vasario 9 d. Bet operacija neįvyko, susirgau plaučių uždegimu, patekau į Santaros klinikas. Ten netikėtai rytinės vizitacijos metu užėjo ligoninės vyr. gydytojas“, – prisiminė R. Jasinavičius.
Tuo metu, kaip pasakoja vyras, jis buvo paniręs į gilią psichologinę krizę. Atėjęs gydytojas tai pastebėjo ir pradėjo pacientą raminti sakydamas, jog net ir tokiu sunku ligos atveju galima viską išgydyti, jei tik gydymo procesas bus rimtas.
Buvo sukviestas gydytojų onkologų konsiliumas, kuris detaliau aiškinosi, kokie pakitimai yra kūne ir kokį gydymą taikyti. Neilgai trukus R. Jasinavičiui buvo atlikta operacija, kuri truko daugiau nei 10 valandų. Vėliau dar teko ištverti 2 chemoterapijos ciklus bei praleisti 2 savaites reabilitacijoje.
„Po to buvau perduotas į šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus rankas. Dar 20 metų, kaip matote, tęsiu gyvenimą su šia liga. Dabar sakau, kad turiu antrą gimimo datą. Labai svarbu visus pakitimus nustatyti kuo anksčiau“, – sakė R. Jasinavičius.
Profesorius pabrėžia, kad kiekviena liga turi savo pirminę priežastį, o gydymas yra tik pasekmė.
„Pirmiausia turime skirti dėmesį profilaktikai – tai ne tik ligos nustatymas, bet ir priežasčių naikinimas. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad daugelio onkologinių ligų priežastis yra stresas gyvenimo kelyje. Jei jį sumažintume visose srityse, tikrai būtų didelė pagalba ir tiek susirgimų nebūtų“, – kalbėjo profesorius.
Vis daugiau atvejų, kai vėžys nustatomas pavėluotai
Remiantis preliminariais Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro 2020 metų duomenimis, lyginant su 2019 metais, ankstyvose stadijose navikų buvo nustatyta net 3 proc. mažiau. Dar blogiau yra tai, kad daugėjo vėlyvųjų stadijų navikų.
„Kai lyginame Nacionaliniame vėžio institute besigydančius pacientus, ankstyvose stadijose nustatomų navikų skaičius mažėjo 6 proc, o ir bendras besigydančių pacientų skaičius sumažėjo. Primename, kad vėlyvose stadijose diagnozuotas vėžys sunkiai gydoma liga, o išgyvenamumo rodikliai gan prasti. Ispanijos onkologinių rodiklių statistika rodo, kad kas 5 vėžio atvejis dėl pandemijos išvis nebuvo diagnozuotas, šalis baiminasi mirčių nuo vėžio didėjimo artimiausioje ateityje. Ne išimtis yra ir mūsų šalis“, – sakė laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė, Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė Sonata Jarmalaitė.
Lietuvoje apie 110 tūkstančių žmonių gyvena su vėžio diagnoze, net trečdalis su šia diagnoze išgyvena 10 metų ir ilgiau. O štai 2007 metais susirgus vėžiu 10 metų išgyvendavo tik penktadalis lietuvių.
„2015 m. Lietuvoje vėžio diagnozę išgirdo 17,7 tūkst. žmonių, mirė – virš 8 tūkst žmonių. Sergamumo vėžiu rodikliai Lietuvoje turi didėjimo tendencija, po 0,8 proc. kasmet mažėjantis mirtingumas nuo vėžio ir ilgėjantis išgyvenamumas susirgus parodo, kad vėžio diagnozė nebėra nuosprendis. Tačiau, jei lyginame Lietuvos rodiklius su kitomis Pasaulio ir Europos šalimis, pasitempti tikrai turime kur“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, Lietuva garsėja bene trumpiausia tikėtino gyvenimo trukme Europoje, prasčiausiais išvengto mirtingumo rodikliais, prastais penkerių metų išgyvenamumo rodkliais sergant krūties, gimdos kaklelio, plaučių ir kitų lokalizacijų navikais.
Išbandys atvejo vadybininko pareigybę
Nacionalinio vėžio instituto spaudos konferencijoje buvo pristatytas ir naujas planas, kaip onkologiniams pacientams bus stengiamasi palengvinti patekimą pas gydytojus ir gydymo procesą.
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas pasakojo, kad didžiosios Lietuvos ligoninės iniciavo „Žaliųjų koridorių“ projektą, kuris turėtų pacientams greičiau judėti ligoninėse bei gauti greitesnį ištyrimą. Šiam tikslui turėtų būti pasitelkiami taip vadinamieji atvejo vadybininkai.
Pasak A. Česo, po paciento vizito pas šeimos gydytoją, jei yra įtariama liga, žmogus turi patekti pas gydytoją specialistą.
„Šiuo atveju, kai bus vadybininkai, jie organizuos ne tik greitesnį, detalesnį ištyrimą, bet ir multidisciplininės komandos aptarimą. Atvejų vadybininkai su onkologų pagalba nuspręs, kaip greitai pacientas turi gauti gydymą. Po to pradedamas gydymas. Vadybininkas šiuo atveju padeda su registracija, siunčiamos žinutės su priminimais, kada reikia atvykti. Tikimės, kad šių „Žaliųjų koridorių“ metodika ateityje padės pagreitinti pacientų ne tik ištyrimą, bet ir gydymo pradžią bei gydymo pabaigą“, – kalbėjo A. Česas.
Gydytojas pasakoja, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atvejo vadybininkas su onkologiniais pacientais dirba jau 2 metus.
„Turime žmogų, kuris ne tik surenka pacientų kontaktus, bet aktyviai surenka visą informaciją, tyrimus, išrašus ir tada mūsų tarybose sprendžiama, ką daryti su šiuo pacientu. Tai reiškia, kad atvejų vadybininkas paruošia visus dokumentus ir pateikia onkologams. Diskutuojama, ar tai labai skubus atvejis, ar ne. Jei labai skubus, pacientas prioritetiniu būdu gauna visus reikalingus tyrimus. Tai tarsi paėmimas už rankos ir vedimas per tyrimus kelias savaites, kol pacientas ateina iki gydytojų komandos aptarimo, kuri nusprendžia, koks bus gydymas“, – sakė A. Česas.
Gydytojo teigimu, jei projektas parodys, kad tokio žmogaus darbas ligoninėje yra vertingas ir naudingas, vadybininko pareigos bus įteisintos. Tokiu atveju, vadybininkų kiekvienoje ligoninėje būtų po kelis.
