Tačiau Rūtai Žičkienei persirgta COVID-19 liga apie save priminė kitaip. Organizmo reakcija buvo tokia stipri, kad moteriai teko gultis į ligoninę.

„Imunitetas pakvaišo. Maniau, nebeišsikapstysiu“, – atviravo Rūta, savo istoriją aprašiusi savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir sutikusi pasidalinti ja su portalo „Delfi“ skaitytojais.

Nujautė, kad čia – dar ne pabaiga

Rūta pasakojo COVID-19 liga sirgusi prieš Kalėdas.

„Pirmieji simptomai pasireiškė gruodžio 18 d. Buvo užgulta nosis, dingo uoslė. 22 dieną pasidariau testą – buvo teigiamas“, – prisiminė pašnekovė.

Vėliau lyg ir pasveiko, po Naujųjų metų net ir į darbą grįžo, nors, kaip pati prisipažino, intuicija sakė, kad čia dar ne pabaiga.

„Nosies užgulimas dar visą laiką truputį jautėsi, bet jau nežymiai“, – portalui „Delfi“ kalbėjo Rūta.

Po Naujųjų metų praėjus porai savaičių Rūtą ėmė kamuoti neįprasti sveikatos sutrikimai.

Rūtai pasireiškė neįprasti pokovidiniai simptomai

„Prieš dvi savaites pajutau krūtinės skausmus, teko vykti į Priimamąjį pasitikrinti širdies, viskas gerai – galbūt refliuksas, išsiuntė namo.

Po kelių dienų pakilo temperatūra. Nuvykau į polikliniką, apžiūrėjo – nieko nerado, bet temperatūra signalizavo problemą, tad išsiuntė vėl tiesiai į Priimamąjį. Ten peršvietė plaučius – vėlgi nieko, tik limfmazgiai padidėję.

Naktį grįžau namo, o ryte atsibudau su beprotišku niežuliu, pasikasius – ir bėrimu visame kūne – vėl į Priimamąjį. Ten nuspręsta guldyti į ligonę“, – pasakojo Rūta.

Ligoninėje temperatūra ištisai laikėsi apie 39–40 laipsnių, moterį kankino beprotiškas galvos ir viso kūno skausmas.

„Mane tyrė skersai ir išilgai, niekaip negalėjo rasti priežasties. O dar ir kepenų rodikliai buvo prastesni, tad vieninteliai galimi vaistai buvo karts nuo karto paracetamolis. Ir šitaip savaitę“, – prisiminė Rūta.

Vėliau paraudo Rūtos akys ir pradėjo berti visą kūną.

Rūtai pasireiškė neįprasti pokovidiniai simptomai

„Nemeluosiu, maniau nebeišsikapstysiu... Daktarai stvėrėsi už galvos, pradėjo testuoti gydymą antibiotikais, bet nelabai padėjo, o kitą dieną nusprendė pradėti gydymą kortizonu. Nuo tos akimirkos viskas pradėjo taisytis!

Po dviejų dienų išrašė iš ligoninės ir vakar grįžau namo“, – džiaugėsi moteris.

Šiuo metu Rūta gydosi namie kortizonu, mažinant jo dozes, su viltimi, kad ilgainiui pats kūnas pradės jį gaminti. Taip pat laukia papildomi kraujo ir plaučių tyrimai.

Pasak moters, iki šiol nėra tikslios diagnozės, kuri paaiškintų, kas nutiko. Tačiau gydytojai spėja, kad Rūtos imunitetas pakvaišo ir pradėjo atakuoti sveiką, kaip rodė prieš tai atlikti tyrimai, organizmą, ką galėjo išprovokuoti būtent koronavirusas.

Tikėtina viruso indukuota alergija

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, išgirdęs apie R. Žičkienei pasireiškusius pokovidinius simptomus, sakė, kad sudėtinga tiksliai nuspręsti, kas nutiko su paciente, jos neapžiūrėjus, vis tik jam panašu, kad moterį galėjo ištikti indukuota alergija.

Valerijus Morozovas

„Imunitetas gali pradėti keistai elgtis po bet kokios infekcijos. Aišku, man trūksta žinių apie šį konkretų atvejį, bet pagal išvardintus požymius tai greičiausiai yra paprasta indukuota alergija, kuri pasireiškia po daugybės virusų. Ji būna ir vaikams, ir suaugusiems.

Tiesiog tuo metu, kai organizmas kovoja su virusu, pasigamina antikūnai, kurie pasidaro panašūs į kažką: savo audinį, maistą ar dar ką nors. Pvz., žmogus gyvenime nebuvo alergiškas braškėms, bet, persirgęs koronavirusine infekcija, tampa joms alergišku.

Antikūnai dažniausiai, jeigu negauna „palaikymo“ – naujo viruso, išnyksta per kelias savaites. Bet per tą laiką gyvenimo kokybė labai stipriai krenta. Tai gali trukti 4 savaites ar ilgiau, ypač jeigu yra „palaikymas“ – visą laiką atnaujinamas imunitetas.

Jeigu šitie simptomai moteriai pasireiškė, praėjus maždaug dviem savaitėms po ligos, tikėtina, kad jai pasireiškė indukuota alergija“, – spėjo gydytojas V. Morozovas.

Pasak pašnekovo, jis pats buvo susidūręs su pacientais, kuriems po įvairių infekcijų, taip pat – ir COVID-19, pasireiškė tokia alergija.

„Vienas vaikas, praėjus 12 valandų, kai baigdavo veikti vaistai, pradėdavo karščiuoti iki 40 laipsnių. Visas kūnas pasidengdavo pūslėmis. Sudavus vaistų viskas dingdavo. Ta alerginė reakcija buvo gydoma, nelaukiant, kol vėl pasireikš simptomai. Vaikas savaime pasveiko, kai po kelių savaičių iš jo organizmo „išsiplovė“ antikūnai“, – prisiminė medikas.

Anot gydytojo, po virusų susiformavę antikūnai pradeda tiesiog reaguoti į paties žmogaus organizmo audinį, kaip į dirgiklį.

„Šiuo atveju gali būti, kad antikūnai reaguoja į savo odą, bet tai yra praeinama būklė. Ji nėra išskirtinai būdinga kovidui. Taip gali nutikti persirgus bet kokia infekcine liga, dažniausiai – virusu“, – paaiškino V. Morozovas.

Pokovidiniai simptomai

Koronavirusas

Persirgusiems COVID-19 infekcija neretai pasireiškia ir pokovidinis sindromas.

Kovidas išskirtinis yra tuo, kad, skirtingai nuo visų kitų virusų, mūsų imuninei sistemai yra labai nepažįstamas, todėl, kad jis mutavo ir yra visiškai naujas.

Taigi mūsų imuninė sistema yra kartais labai perkraunama – ištinka ta pati citokinų audra. Tada, jeigu uždegimas buvo rimtesnis ir stipresnis, gali būti vienoks ar kitoks visų audinių pažeidimas. Gali būti ir silpnumas, ir fizinio krūvio netoleravimas, ir netaisyklingas kvėpavimas, ir nemiga, ir sąnarių, raumenų skausmai.

Dažniausiai tai vadinama pokovidiniu nuovargiu, o kokie yra jį lydintys simptomai – labiau neurologiniai ar kardiologiniai, – priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai: vieniems tirpsta rankos ir kojos, kitiems daužosi širdis, tretiems užima kvapą, jie negali nieko daryti“, – vardijo gydytojas V. Morozovas.

Beje, panašūs povirusiniai simptomai gali pasireikšti ir po kitų ligų.

„Yra diagnozė „povirusinis sindromas“, tik dabar daugiau kalbame apie „pokovidinį“, nes jis yra gerokai dažnesnis. Kai kurie autoriai nurodo, kad jis pasireiškia 30–80 proc. visų persirgusių. Tiek persirgusių jaučia vienokius ar kitokius simptomus.

Manoma, kad tai nėra susiję su ligos sunkumu. Galima sirgti lengvai, galima sirgti sunkiai, bet apie trečdalis žmonių vienokį ar kitokį povirusinį, pokovidinį nuovargį jaus.

Su kitais virusais procentai yra kur kas mažesni, bet tuo metu, kai virusas mutuoja (pvz., kai mutuoja gripo virusas ir kas 20 metų turime pandemiją), tada irgi šokteli povirusinio sindromo pasireiškimas. Čia – jokia naujiena. Tas pats buvo po paukščių gripo pandemijos, tas pats buvo persirgusiems to paties koronaviruso kitomis mutacijomis: SARS, MERS, kurios buvo prieš kelerius metus. Tas pats yra po Ebolos viruso.

Žmonės sunkiai atsigauna ir po erkinio encefalito, po Laimo ligos, nors ji ir nėra virusinė, bet irgi persirgus jaučiamas pakankamai didelis nuovargis“, – pastebėjo medikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (259)