Šeimos gydytoja tikina, kad persirgus bet kokia koronaviruso forma, intensyvesnė organizmo priežiūra – būtina ir pataria, kokių veiksmų imtis, kad pavyktų kuo greičiau sugrįžti į prieš tai buvusį gyvenimo tempą.

Sergant COVID-19 galimos sunkios komplikacijos

„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pranešime žiniasklaidai paaiškina, kad koronavirusinė infekcija gali pasireikšti įvairaus sunkumo formomis. Nejaučiantiems simptomų dažnai pakanka būklės stebėjimo ir izoliacijos, trunkančios 10 dienų.

Sergantiems lengva ligos forma – pasireiškia nekomplikuota viršutinių kvėpavimo takų infekcija, lydima COVID-19 būdingų simptomų, tokių, kaip karščiavimas, kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas bei uoslės ir skonio praradimas. Suaugusiems, kurie serga vidutinio sunkumo ligos forma, diagnozuojamas plaučių uždegimas, vaikams – kosulys, karščiavimas, pasunkėjęs ir padažnėjęs kvėpavimas.

Sunkia COVID-19 ligos forma sergantiems pacientams nustatomas sunkus plaučių uždegimas su papildomu deguonies poreikiu, o kritinė ligos būklė pasireiškia sepsiu, sepsiniu šoku, ūminiu respiraciniu distreso sindromu ar dauginiu organų disfunkcijos sindromu.

Šių būklių metu, dėl vyraujančio uždegiminio atsako į infekciją, pažeidžiami įvairūs organai – juose sutrinka kraujotaka, vystosi ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

„Susirgus, pradžioje gali vyrauti lengvos formos požymiai, tačiau dėl įvairių priežasčių būklė gali komplikuotis ir pereiti iki kritiškai sunkios. Dėl organizme vykstančių stiprių uždegiminių procesų gali vystytis įvairių organų, tokių kaip kepenys ar inkstai, funkcijų nepakankamumas.

Taip pat, dėl sisteminio uždegiminio atsako dažnai vystosi įvairių vietų tromboembolinės komplikacijos, kurių klinikinė išraiška gali būti miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, plaučių embolija. Gali išsivystyti ir širdies nepakankamumas, aritmija.

Tokie susirgimai gali pasireikšti aktyvios ligos metu tiek pacientams, kurie gydomi namuose, tiek tiems, kurių būklė stebima stacionare“, – aiškina K. Lebedevaitė.

Liekamieji reiškiniai – net ir tiems, kurie sirgo lengva ligos forma

Šeimos gydytoja pasakoja, kad persirgus koronavirusu, kai kurie sutrikimai ar pažeidimai gali vyrauti dar keletą mėnesių, taip pat – kyla rizika ir liekamiesiems reiškiniams, su kuriais galimai teks kovoti visą gyvenimą. K. Lebedevaitė atskleidžia, jog vėlyvųjų komplikacijų dažnis gali priklausyti nuo ligos sunkumo laipsnio, tačiau net ir sirgusiems lengva ligos forma, gali pasireikšti nemalonių sveikatos sutrikimų.

Foto: Vidmantas Balkūnas

„Netgi prasirgus vidutinio sunkumo ligos forma, dažnai net ir po kelių mėnesių, gali būti aptinkamas širdies raumens bei kiti pažeidimai, kurie didina širdies nepakankamumo išsivystymo riziką ateityje. Tiems, kurie sirgo COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu, net ir praėjus mėnesiui po ligos, stebima susilpnėjusi kvėpavimo funkcija.

Jeigu plaučių uždegimas buvo masyvus, pažeistos vietos perauga jungiamuoju audiniu, kuriame formuojasi randiniai pakitimai ir kaip vėlyvoji komplikacija išsivysto plaučių fibrozė. Pacientui lėtinė liga išlieka visą gyvenimą ir eigoje gali tik progresuoti“, – kalba medikė.

Ji taip pat pažymi, kad net 60 proc. atvejų, iki 4–8 savaičių po pasveikimo, gali pasireikšti nuovargis ir dusulys – vienas dažniausiai pacientų nurodomų liekamųjų reiškinių, neraminančių net ir tuos, kurie sirgo lengva koronaviruso forma.

„Net ir persirgus lengva COVID-19 ligos forma, dėl sisteminio uždegimo taip pat gali išsivystyti periferinių nervų pažeidimas, dar vadinamas Guillain-Barre sindromu. Taipogi, gali didėti Parkinsono bei Alzhaimerio ligų išsivystymo rizika ateityje“, – įvardija K. Lebedevaitė.

Gydytoja patikina, jog net ir praėjus 3 mėnesiams po diagnozės patvirtinimo, gali būti nustatyti tokie neurologiniai sutrikimai, kaip nerimas, depresija, skonio ir uoslės pokyčiai, galvos, raumenų skausmai, regėjimo bei klausos sutrikimai, galūnių silpnumas, rankų drebėjimas, atminties, kognityvinių funkcijų sutrikimai, nuotaikų kaita. Pasak šeimos gydytojos, šie negalavimai dažniau pastebimi jaunesniems nei 60 metų pacientams.

Persirgus koronavirusu būtina apsilankyti pas specialistus

Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė patikina, kad visiems persirgusiems COVID-19, nepriklausomai nuo savijautos ir liekamųjų simptomų, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bendros būklės įvertinimo ir ištyrimo.

„Nepaisant, kokius simptomus patyrė pacientas, būtina įvertinti jo kardiovaskulinę sistemą, matuojant arterinį kraujo spaudimą, sekant širdies susitraukimų dažnį, taip pat stebėti elektrokardiogramą dėl ritmo ir laidumo sutrikimų.

Radus pakitimų, privalu pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu, atlikti širdies ultragarsinį tyrimą, nustatyti troponino I kiekį. Šiuose tyrimuose pastebėjus neįprastus rodiklius – atlikti kitus instrumentinius tyrimus, tokius kaip širdies MRT ar Holterio monitoravimas“, – apie galimus širdies sutrikimus kalba medikė.

Koronavirusas veikia atmintį
Foto: DELFI montažas / Shutterstock

Ji taip pat įvardija, kad dėl jaučiamų kvėpavimo funkcijos sutrikimų svarbu atlikti išsamius tyrimus atliekant spirometriją, dėl liekamųjų židininių pakitimų atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, o radus nuokrypių pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu dėl detalesnio ištyrimo.

Pasak K. Lebedevaitės, persirgus koronavirusu, patariama atidžiau žvelgti į savo imunitetą ligai ir atlikti antikūnų tyrimus. Taip pat, reikalinga įvertinti ir paciento elektrolitų ir glikemijos rodiklius dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, įvertinti kepenų bei inkstų funkcijas, trombozės riziką, apžvelgti bakterinių infekcijų rodiklius, ištirti uždegiminius pakitimus.

„Kiekvienas pacientas šią sudėtingą ligą išgyvena skirtingai, tad natūralu, kad savijauta persirgus taip pat būna individuali, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais dėl kiekvienam asmeniui tinkamiausio ištyrimo.

Mūsų klinikos teikia 3 lygių „postcovidinius“ tyrimus tiems, kurie persirgo COVID-19 infekcija – kiekvienas jų pritaikytas įvairiems pacientų nusiskundimams dėl suprastėjusios sveikatos, o tyrimų rodmenis analizuoja profesionalų komanda“, – įvardija šeimos gydytoja.

Ji pasakoja, kad bazinė ištyrimo programa rekomenduojama visiems persirgusiems koronavirusu, nepaisant jaučiamų simptomų. Šio testo metu įvertinami galimi uždegiminiai procesai organizme, kepenų bei inkstų pokyčiai, nustatomas imunitetas virusui.

Vidutinė programa siūloma tiems pacientams, kurie net ir pasveikę jaučia sveikatos sutrikimus: dusulį, kosulį, krūtinės ar galvos skausmą, stebi pakitusį arterinį kraujo spaudimą. Šis ištyrimas padeda įvardinti dar ir širdies pakitimus.

Trečioji, išsami programa, anot gydytojos, apima visas minėtas sveikatos problemas bei padeda ištirti dėl dažniausiai pasitaikančių komplikacijų. Programos metu vertinamos plaučių, širdies funkcijos, neurologiniai sutrikimai bei psichinė sveikata. Šiuos tyrimus patartina atlikti tiems, kurie dėl koronaviruso infekcijos buvo paguldyti į ligoninę bei turėjo sunkių komplikacijų.

Kaip grįžti į įprastą gyvenimo ritmą?

K. Lebedevaitė nuramina, kad didžioji dalis organizmo pažeidimų, sukeltų koronaviruso infekcijos, per tam tikrą laikotarpį išnyksta savaime arba užtikrinant papildomas reabilitacines priemones. Visgi, rimtesni susirgimai gali sukelti tokius liekamuosius reiškinius, kurie paveiks organizmą negrįžtamai.

Foto: Vidmantas Balkūnas

„Norint greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo tempą, persirgus COVID-19 liga, rekomenduojama neatidėlioti apsilankymų pas šeimos gydytoją, mat būtent jis, atlikęs išsamius tyrimus, nustatys, kokia tolimesnė ištyrimo taktika reikalinga bei siekiant išvengti grėsmingų komplikacijų, nukreips į kitus specialistus“, – aiškina gydytoja.

Ji priduria, jog norint išlaikyti gerą bendrą organizmo būklę, patartinos įvairios reabilitacinės procedūros, mankštos, sporto pratimai, kuriuos galima atlikti tiek sveikatos priežiūros įstaigose, tiek savo jėgomis namuose. K. Lebedevaitė patikina, jog šis sprendimas pagerins savijautą bei padės pamažu didinti fizinio krūvio pajėgumą ir su laiku grįžti į prieš tai buvusį, įprastą gyvenimo ritmą.