Su giliu liūdesiu tenka pripažinti, kad Lietuva kai kuriomis dienomis pagal užsikrėtimų statistiką išsimušė net į Europos lyderius. Tikriausiai visi, kurie dar seka informaciją apie koronavirusą, geriau už daugybos lentelę įsisavino Pasaulinės sveikatos organizacijos nurodomus pagrindinius koronavirusinės infekcijos simptomus – karščiavimas, kosulys, kvėpavimo nepakankamumas (dusulys).

Kiti simptomai gali būti retesni – uoslės ir skonio praradimas, silpnumas, gerklės, galvos, raumenų skausmai, viduriavimas.

Dabar jau visiškai įrodyta, kad koronavirusas gali pažeisti bet kuriuos gyvybiškai svarbius organus jei ir ne tiesiogiai, tai, matyt, dėl sukeliamų kraujagyslių mikro- ar makrotrombozių. Savaime suprantama, kad koronavirusinės infekcijos simptomai gali būti labai įvairūs ir net imituoti psichines ligas, pasireiškiančias įvairiausiomis haliucinacijomis.

Mes jau nekalbame apie didelį skaičių ligos besimptomių formų, kas taip pat gąsdina, nes tai žymiai apsunkina infekcijos diagnostiką bei užsikrėtimų profilaktiką. Juk ištirti visą populiaciją tampa sunkiai įkandamu uždaviniu net ir labai turtingoms šalims, o dar turint omenyje tai, kad visuomet atsiras asmenų, kurie siūlymą tirtis traktuos kaip žmogaus teisių pažeidimus ar neteisėtą asmens laisvių suvaržymą.

Galbūt vienintelis teigiamas dalykas, išplaukiantis iš visos koronaviruso sukurtos tragiškos situacijos, yra tai, kad dalis žmonių, kurie niekuomet nesirūpino savo sveikata ir tiesiog nemėgo nei daktarų, nei poliklinikų, pagaliau suprato, kad gyvybę prarasti galima labai lengvai, todėl kardinaliai pakeitė savo požiūrį tiek į savo sveikatą, tiek į medicininių paslaugų svarbą.

Deja, kai kuriems atsirado baimių ir perteklinis susirūpinimas savo sveikata, kai dėl kiekvieno atsiradusio net ir menkiausio simptomo skambinama savo šeimos gydytojui ir klausiama, ar tai negali būti koronavirusas ir ar ne laikas daryti testą. Deja, kol kas negerėjant epidemiologinei situacijai baimės akys bus visuomet didelės ir mes, šeimos gydytojai, tą gerai suprantame.

Peržiūrėję daugelį studijų apie koronavirusinės infekcijos klinikinius simptomus, dažnai matome, kad vienų ar kitų simptomų dažnumas (o iš to sprendžiama ir apie jų diagnostinę vertę) dažnai žymiai skiriasi. Viena iš pačių plačiausių studijų apie koronavirusinės infekcijos atskirų simptomų dažnį buvo 2020 metais atlikta JAV, kai, ištyrus 55 924 ligonius, gydomus Niujorko bei šalia esančių regionų ligoninėse, nustatyta, kad dažniausiai kovidiniams pacientams pasireiškęs simptomas buvo karščiavimas – 87,9 proc. atvejų. Kiti simptomai buvo kosulys – 67,7 proc., silpnumas – 38,1 proc., skrepliavimas – 33,4 proc., dusulys – 18,6 proc., gerklės perštėjimas – 13,9 proc., galvos skausmai – 13,6 proc.

Detaliau nagrinėjant koreliacinius ryšius tarp ligos sunkumo ir atskirų simptomų, buvo pastebėta, kad daliai ligonių nuolat matuojama kūno temperatūra buvo stabiliai žemiau 98,6 laipsnių pagal Farenheitą (žemiau 36 laipsnių pagal Celsijų). Ligonių grupės su žema kūno temperatūra mirštamumas siekė net 26,5 proc.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukšta sergančiųjų temperatūra nesikoreliavo su padidėjusiu mirštamumu.

Apibendrinę tyrimo rezultatus autoriai padarė išvadą, kad žema kūno temperatūra, sergant koronavirusine infekcija, yra blogas ligos išeičių prognostinis požymis.

Vos ne tuo pačiu metu buvo atspausdintas ir Kinijos mokslininkų straipsnis, kuriame aprašytas unikalus klinikinis atvejis, kai vienam į stacionarą paguldytų kovidinių ligonių rastas vienintelis, be išreikšto mieguistumo, simptomas – kritusi kūno temperatūra žemiau 35 laipsnių.

Termometras
Foto: Unsplash

Tolimesni Kinijos mokslininkų tyrimai parodė, kad, esant žemai temperatūrai, koronaviruso replikacija vyksta kur kas sparčiau negu, pavyzdžiui, esant 37 laipsniams. Be abejo, sergant koronavirusine infekcija, žema kūno temperatūra rodo, kad imuninės sistemos atsakas į ligos sukėlėją yra menkas arba jo iš viso nėra.

Beje, kaip ir tie atvejai, kad imuninė sistema reaguoja hiperaktyviai, prasideda autoimuniniai procesai, tai irgi yra blogas prognostinis požymis. Kaip matome, bet kurie kraštutinumai yra blogai.

Matyt, daug kam nerimą kelia ir prasidėjusios koronaviruso mutacijos, didinančios užsikrėtimo galimybes. Deja, šiomis išeiginėmis dienomis asmeniškai teko stebėti, kad daugumai žmonių, nutarusių pasidžiaugti snieguota žiema Vilniaus Sapieginės kalvelėse, tiesiog buvo nusispjauti į visas viruso mutacijas – tikras skruzdėlynas, jokio socialinio atstumo, dalis be kaukių.

Iliustracinė nuotr.

Matyt, vienas iš blogiausių šitoje situacijoje koronaviruso prognostinių požymių – kai kurių žmonių kvailumas, tikintis, kad kiti gal ir susirgs, o aš – tikrai ne. Medikai čia padėti niekuo jau negali.

Gera žinia, kad aktyviai pradėta vakcinacija, bet, deja, su tam tikromis grimasomis – paskiepyti tie, kurie pagal nustatytą eiliškumą neturėjo tam teisės. Gydymo įstaigų vadovams, kurie tą leido daryti ir tiems, kurie neteisėtai pasiskiepijo, – labai blogas prognostinis požymis jų sąžinei. Matyt, koronavirusas pribaigė ir jos likučius.

Kaip rašė G. Orvelas, visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie daugiau lygesni. Liūdna, kad Lietuvoje mes vis dar turime lygesnių. Bet norisi užbaigti linksmesne gaida. Atrodo, kad vakcina veikia ir atsiradusias pavojingas koronaviruso mutacijas. Todėl nuoširdžiai linkiu visiems pasiskiepyti kaip galima greičiau ir būkite sveiki.