Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojos otorinolaringologės Jevgenijos Buinickajos teigimu, šiuolaikinė medicina pajėgi nustatyti svaigimo priežastį ir pacientui padėti grįžti į įprastą gyvenimą – kartais norint atsisveikinti su galvos svaigimu prireikia vos kelių nesudėtingų fizinių pratimų.

„Svarbiausia laiku – tik pajutus ūmų galvos svaigimą ar kartojantis priepuoliams – kreiptis į gydytoją, kad būtų galima išsiaiškinti ligos priežastį ir pradėti ligos gydymą. Didelės reikšmės gijimo procesui turi reabilitacija pratimais. Žmogaus organizmas, pasinaudodamas įvairiais kompensaciniais mechanizmais, gana gerai sugeba savarankiškai susidoroti su galvos svaigimu ir pusiausvyros sutrikimais bei grįžti į įprastinę būseną“, – pranešime žiniasklaidai sako J. Buinickaja.

Svaigimas liaujasi ir pakeitus galvos poziciją

Gydytojos teigimu, svaigimo diagnostika neretai laikoma sudėtinga dėl galimų priežasčių įvairovės. Dažniausios – periferinės ir centrinės kilmės priežastys. Esant periferiniam galvos svaigimui paprastai būdingas aplinkos sukimasis ratu, supimosi ar supimo, svyravimo pojūčiai.

Periferinės kilmės priežastims priskiriamas gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, Menjero liga, vestibulinis neuronitas ir kt. Pacientas gali jausti ne tik apie 20 sekundžių trunkantį galvos svaigimą, bet ir daiktų judėjimo iliuziją ar net pykinimą, vėmimą, prakaitavimą. Svaigimą provokuoja galvos arba kūno padėties pokyčiai, tad minėti pojūčiai gali atsirasti vos pasukus galvą.

„Nors pirmą kartą su šios ligos simptomais susidūrę žmonės labai išsigąsta, tačiau jos gydymas nėra itin sudėtingas ir net nereikalauja medikamentų. Svaigimą išgydo nesudėtingi galvos poziciniai manevrai, pavyzdžiui, pratimas, – pacientui reikia atsigulti ant nugaros ir truputį atlošti bei pakreipti galvą į šoną. Kartais užtenka tik vienos procedūros ir galvos svaigimas liaujasi. Žinoma, tikslius pratimus ir išsamią informaciją, kaip juos atlikti, pacientui turi nurodyti gydytojas“, – pastebi J. Buinickaja.

Foto: Shutterstock

Sergant Menjero liga (ausies vandene) galvos svaigimo priepuolius lydi ūžesys pažeistoje ausyje ir prikurtimas. Kartais pacientą taip pat kamuoja pykinimas, vėmimas, ausies užgulimas. Pastebima, kad sergant šia liga pasireiškia tolydžio blogėjanti klausa. Viena iš ligos profilaktinių priemonių yra mityba – riboti druską, alkoholį, kofeiną, pakankamai vartoti skysčių.

Vestibulinis neuronitas pasireiškia ūminiu užsitęsusiu (iki kelių parų) galvos svaigimu, lydimu ryškiomis autonominėmis reakcijomis: baimės jausmu, pykinimu, vėmimu, prakaitavimu.

Pasitelkia modernų tyrimą

Nustatyti periferinės kilmės galvos svaigimo priežastis padeda naudojamas pažangus videonistagmometrijos (VNG) tyrimas: gulinčiam pacientui pakaitomis tai į vieną, tai į kitą ausį pučiamas šaltas ir šiltas oras bei vertinami nevalingi akių obuolių judesiai – siekiama išsiaiškinti, ar vienodas atsakas iš abiejų labirintų (labirintas – vidinės ausies struktūros dalis).

„VNG tyrimas yra greitas, patikimas, saugus, objektyvus ir padeda tiksliai nustatyti diagnozę. Jį atliekant įvertinama, ar paciento galvos svaigimo ir (ar) pusiausvyros sutrikimo priežastis yra vidinės ausies struktūros pažeidimas. Taip pat nustatoma, kurioje pusėje yra pažeidimas ir kuo tikslesnė sutrikimo priežastis“, – pasakoja otorinolaringologė.

Pasak J. Buinickajos, galvos svaigimą dažnai sukelia ir centrinės kilmės priežastys, pavyzdžiui, tokie neurologiniai susirgimai kaip vestibulinė migrena, išsėtinė sklerozė ir pan. Gydytojos teigimu, neurologines galvos svaigimo priežastis veiksmingai padeda identifikuoti neurovizualiniai tyrimai – magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija.

Taip pat egzistuoja psichogeninis galvos svaigimas – subjektyvių simptomų kompleksas, kurį sudaro alpimo pojūtis, galvos svaigimas, nestabilumo jausmas, pusiausvyros sutrikimas, pasireiškiantis tam tikrose stereotipinės situacijose (einant tiltu, vairuojant automobilį). Kitos galvos svaigimo priežastys susijusios su, pavyzdžiui, kardiovaskulinėmis, endokrinologinėmis ligomis.

Pataria judėti ir vengti druskos

Su galvos svaigimu susiduriantiems ar jo išvengti norintiems asmenims otorinolaringologė pataria, pirmiausia, pasirūpinti gera bendrąja organizmo savijauta, daugiau judėti ir atlikti gydytojo rekomenduotus vestibulinius pratimus, kurie padeda normalizuoti pusiausvyrą. Taip pat gali būti naudinga ir dieta, kai vartojamas maistas be druskos, nes druska provokuoja skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje, o tai sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia priepuolį.

Druska
Foto: Shutterstock

„Žinoma, sudėtingesniais atvejais, kai žmogus neišlaiko pusiausvyros, jis turėtų vaikščioti su vaikštyne arba lazdele. Kai kuriems pusiausvyra sutrinka tamsoje – tokiu atveju šviesos jungiklius būtina įrengti patogioje vietoje, kad naktį eidamas į tualetą ar virtuvę žmogus neužsigautų“, – pataria gydytoja.

Taip pat patariama stengtis lėtai keisti kūno poziciją iš gulimos padėties, kad neištiktų ortostatinis svaigimas. Staigiai pakilus iš lovos sumažėja kraujo spaudimas ir tuomet gali pasireikšti trumpalaikis pritemimas akyse, galvos svaigimas ar net sąmonės praradimas. Tokiu atveju reikėtų prisėsti – kraujotaka netrukus normalizuosis ir simptomai išnyks.