Vis dėlto specialistai teigia, kad reikalai taisosi – naujos gydymo technologijos suteikia gyvenimą ne vienam sergančiajam, o jei pavyktų ligą nustatyti anksti, kai kurie žmonės įgytų ir šansą pasveikti.

Vėžio nesitikėjo

Vidurio Lietuvoje gyvenantis Stanislovas ilgus dešimtmečius dirbo statybose – kalė grebėstus, dengė šiferinius stogus. Kai šių stogų mada praėjo, juos nudenginėjo ir keitė į plieninius. Sunkiai dirbęs, galiausiai išėjo į pensiją. Tačiau poilsio nesulaukė – prispaudė ne vienerius metus kankinęs kosulys. Stanislovas į jį nekreipdavo dėmesio – kuris rūkalius nekosėja? Tačiau šįkart kosulys buvo įkyrus.

„Atrodė, kad kosėji, kosėji, o atsikosėti vis negali. Anksčiau taip nebūdavo“, – pasakoja vyras.

Neapsikentusi žmona nuvarė Stanislovą pas šeimos gydytoją, ši nustatė plaučių uždegimą, skyrė antibiotikų, tačiau vaistai nepadėjo. Netrukus vyras atsirado rajono ligoninėje, o po savaitės gydytojai pasakė, kad jam padėti negali, ir nusiuntė pas kolegas į Kauną.

„Ten mane ėmė gnaibyti, kišti į kažkokius keistus aparatus ir greitai pasakė, kad sergu vėžiu“, – prisimena Stanislovas.

Ši žinia jam buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – apie viską jis pagalvodavo, tik ne apie vėžį ir dar – plaučių.

Plaučių vėžys
Foto: Shutterstock

„Gydytojai sakė, esą ko noriu – keturiasdešimt metų rūkau, dirbau su šiferiu. Tai ir prisidirbau“, – liūdnai nutęsia.

Stanislovui buvo nustatytas pažengęs plaučių vėžys. Gydytojai skyrė imunoterapiją. Vyras sako, kad dabar jaučiasi gana gerai, metė rūkyti, kosulys liovėsi, net priaugo svorio, kurį buvo praradęs ieškodamas ligos.

Statistika negailestinga

Plaučių vėžys – dažniausia onkologinių ligonių mirties priežastis. Ši liga priskiriama prie prastos prognozės onkologinių ligų – Lietuvoje penkerius metus išgyvena tik 6,9 proc. susirgusių vyrų ir 16,5 proc. moterų. Pavyzdžiui, 2015 m. ši liga buvo naujai nustatyta 1501 žmogui, o mirė net 1346.

„Dažniausiai plaučių vėžiu serga vyrai. Greičiausiai todėl, kad pagrindinis rizikos veiksnys yra tabako rūkymas. Kadangi vyrai dažniau rūko, dažniau ir serga“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas doc. Rolandas Zablockis.

Minėtais 2015 m. iš 1501 susirgusio plaučių vėžiu paciento net 1191 buvo vyras. Beje, vyrams ši liga yra antra pagal dažnumą onkologinė liga po prostatos vėžio.

Tačiau gydytojas pabrėžia, kad 15–20 proc. susirgusių žmonių niekados nerūkė. Todėl gali būti, kad liga atsiranda dėl aplinkos taršos, galbūt įkvepiamo asbesto, kurio apstu pastatuose, iš jo buvo gaminamas šiferis, galbūt silicio – smėlio, kurio daug gatvėse, jo srove valomos ir sienos, dervų – jei žmonės šildosi malkomis, o dūmtraukiai nesutvarkyti, suodžiai patenka į namus, ir gyventojai juos įkvepia. Dar 10 proc. žmonių rizikos veiksnių nustatyti nepavyksta.

Pasaulyje situacija panaši – plaučių vėžys pagal mirštamumą yra dažniausia onkologinė liga, jis kasmet nustatomas daugiau kaip 2 mln. žmonių. Nuo šios ligos kasmet miršta daugiau kaip 1,7 mln. gyventojų.

Skirsto į grupes

„Prieš penkiolika metų plaučių vėžys reiškė liūdną baigtį, nes jį gydydavome chemoterapija ir džiaugdavomės, jei ligonis išgyvendavo metus. Dabar naujos technologijos daliai ligonių suteikia viltį gyventi ilgiau“, – sako doc. R. Zablockis.

Plaučių vėžys
Foto: Shutterstock

Tam, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas konkrečiam ligoniui, specialistai turi atlikti daug tyrimų ir nustatyti, kokiu plaučių vėžiu žmogus serga, nes plaučių vėžys gali būti įvairus.

Anksčiau būdavo nustatomi du plaučių vėžio tipai – nesmulkių ląstelių ir smulkiųjų ląstelių. Maždaug prieš dešimt metų, kai sparčiai ėmė vystytis technologijos, specialistams atsirado galimybių pažvelgti giliau į ląstelių struktūrą, ir jie pastebėjo, kad plaučių vėžys nėra tik dviejų tipų, o gerokai skirtingesnis. Todėl liga imta skirstyti į tikslesnes grupes: išliko smulkiųjų ląstelių vėžys, kuris yra labai agresyvus, tokiu vėžiu susirgę žmonės neišgyvendavo nė metų, o nesmulkių ląstelių vėžys suskirstytas į liaukinį, plokščiųjų, ir didelių ląstelių. Atsirado ir nauja grupė – tais atvejais , kai vėžio negalima priskirti minėtoms grupėms, jis vadinamas nediferencijuotu.

„Ir tokio skirstymo neužtenka, – tvirtina specialistas. – Mums labai svarbu vėžio potipiai. Pavyzdžiui, dažniausi pasitaikantis liaukinis vėžys irgi nėra vienodas. Vienu atveju turi geną vedlį, o kitu – ne. Genu vedliu vadinama atsiradusi vyraujanti mutacija, kuri lemia vėžio vystymąsi. Todėl kiekvienam susirgusiam liaukiniu vėžiu tiriame genus, kad sužinotume, koks yra genas vedlys. Tai labai svarbu, nes pagal jį parenkame gydymą.“

Gydymas, skiriamas ligoniams, kuriems nustatomas genas vedlys, vadinamas biologine taikinių terapija. Priešingai nei chemoterapija, šis gydymas nesukelia sunkių komplikacijų, o ligonių išgyvenamumas pailgėja iki 3-4 metų, vienas ligonis Lietuvoje jau gyvena 8 metus, ir liga neprogresuoja. Be to, gydymas biologine taikinių terapija yra patogus – tabletes ligonis geria namie tol, kol jos veikia.

Jeigu minėto geno vedlio vėžys neturi, tuomet išgyvenamumo prognozė prastesnė, nes biologinė taikinių terapija tokio vėžio neveikia. Šiems ligoniams skiriama chemoterapija ar kitoks sisteminis gydymas, pavyzdžiui, imunoterapija.

Kovoti padeda imunitetas

„Navikas gyvena tam tikroje mikroaplinkoje. Šią imuninę aplinką mes irgi tiriame, kad nustatytume, ar ji gali kovoti su vėžiu. Jeigu gali, tuomet ligoniui skiriame specialių vaistų, kurie suaktyvina imunitetą ir „išmoko“ jį atpažinti vėžio ląstelę ir ją pulti. Šis gydymas vadinamas imunoterapija“, – aiškina doc. R. Zablockis.

Gydymo imunoterapija poveikis nebūna greitas – pasimato maždaug po dviejų trijų mėnesių, bet daliai ligonių efektas išlieka ilgai, net ir nustojus vartoti vaistus. Taip gydomi žmonės gyvena 3–5 ir daugiau metų.

Vis dėlto ir šie vaistai efektyvūs ne visiems ligoniams. Kai kuriems nepavyksta pakankamai suaktyvinti imuninės sistemos. Tuomet sulaukiama gerų rezultatų jiems skyrus vaistų derinį – imunoterapiją kartu su chemoterapija.

„Imunoterapija tinka 20–25 proc. ligonių, biologinė taikinių terapija – 10–15 proc. Didžioji dalis kitų ligonių gydomi derinant chemoterapiją su imunoterapija ir nedidelę dalį ligonių tenka gydyti vien chemoterapija“, – apibendrina docentas.

Tikslūs tyrimai

Prieš skiriant ligoniui gydymą, svarbu ne tik nustatyti naviko tipą, genus vedlius ir imuninę aplinką, bet ir jo išplitimą.

Kosulys
Foto: Shutterstock

Doc. R. Zablockis teigia, kad, nustatant vėžio išplitimą, tokie tyrimai, kaip kompiuterinė tomografija, tapo kasdienybe, ir atsirado naujas labai svarbus tyrimas – pozitronų emisijos tomografija. Dabar šalyje yra du tokie aparatai. Jais atlikdami viso kūno tyrimą gydytojai gali pamatyti, kur yra vėžinių ląstelių ir ar galima jas išoperuoti, mat vėžio ląstelėse susikaupia pacientui į veną suleista speciali gliukozė.

Taikant naujas technologijas ligoniams vis mažiau atliekama ir tiriamųjų, ir gydomųjų chirurginių procedūrų, o ir jas atliekant dažnai nebereikia narkozės, užtenka vietinės nejautros.

„Dabartinė aparatūra tokia subtili, kad mažai invaziškai galime pasiekti tas ligonio organizmo vietas, apie kurias anksčiau net negalėdavome pagalvoti. Viena iš tokių vietų – tarpuplautis“, – aiškina pulmonologas.

Pasveiktų, jei...

Visos modernios diagnostikos ir gydymo technologijos būtų dar efektyvesnės, jei ligoniai pas gydytojus ateitų tuomet, kai vėžys tik pradeda vystytis. Aptikus I stadijos naviką, jį galima išoperuoti, ir dažnai ligonis pasveiksta.

„Bėda ta, kad plaučių neskauda, todėl žmonės nesikreipia į gydytojus. Dėl šios priežasties išsivysčiusios šalys pradėjo diegti ankstyvos plaučių vėžio patikros programas. Rizikos grupei priskiriami žmonės maždaug kas pusę metų kviečiami pasitikrinti, ar neserga plaučių vėžiu. Amerikiečiai pranešė, kad, vykdant šią programą, vos per trejus metus pavyko išsaugoti 250 tūkstančių gyvybių“, – aiškina doc. R. Zablockis.

Pas mus tokios programos nėra, tačiau ES atsakingos institucijos jau svarsto, ar nederėtų visoms ES šalims narėms rekomenduoti įdiegti patikrą. O kol kas gydytojų vienintelė viltis – kad žmonės atkreips dėmesį į pirmuosius ligos simptomus.

„Deja, visi būdingi simptomai atsiranda tada, kai vėžys jau yra išplitęs. Tačiau yra vienas, kuris turėtų paskatinti juos kreiptis į gydytojus. Tai – kosulys. Jis turi tęstis ne mažiau kaip du tris mėnesius. Rūkaliams, kurie ir šiaip kosėja, patarčiau susirūpinti, jei kosulys pasidarė atkaklus, pasikeitė, yra ne toks, kaip visada.“

Doc. R. Zablockis sako, kad užsiregistravę plaučių vėžiu sergantys ligoniai pas specialistus turi patekti be eilės, nes jiems ligoninėje yra įsteigti vadinamieji „žalieji koridoriai“.

„Žmonėms, kurie, kaip įtariama, gali sirgti ar serga plaučių vėžiu, ligoninėje yra parengtos atskiros vietos netgi pandemijos metu, nes šie žmonės negali laukti. Esame užsibrėžę tikslą – ligonį ištirti ir skirti gydymą per dvi savaites“, – sako specialistas.

Deja, ne visi ligoniai laiku atkeliauja iki gydymo įstaigų, ypač dabar, karantino metu. Žmonės turi suprasti: karantino pabaigos laukti negalima, būtina kreiptis į gydytojus kuo skubiau.