Apie LOPL sukeliamas komplikacijas, rizikos veiksnius ir ankstyvos diagnostikos svarbą kalbamės su doc. Diana Barkauskiene.
– Gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga?
– LOPL pasireiškimas konkrečiam pacientui gali būti skirtingas, nes priklauso nuo ligą sukėlusio veiksnio, pavyzdžiui, rūkymo, aplinkos teršalų, organizmo įgimtų ir įgytų savybių. Tai uždegiminio proceso atsako į įkvepiamas daleles ar dujas išraiška. LOPL būdingi lėtiniai respiraciniai simptomai – kosulys, skrepliavimas, dusulys, nuolatinė bronchų obstrukcija arba lėtinis smulkiųjų bronchų susiaurėjimas, kurie atsiranda dėl kvėpavimo takų ar plaučių pažeidimo.
– Kuo pavojinga ši liga? Ar ji gali sukelti kokių nors komplikacijų?
– Ligai progresuojant vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kurio gydymui reikalingas nuolatinis deguonies tiekimas, lėtinė plautinė širdis, antrinė eritrocitozė.
Paūmėjimai prastina pacientų gyvenimo kokybę ir skatina plaučių funkcijos blogėjimą, emfizemos progresavimą, didina hospitalizacijos ir mirties rizikas. Praėjus paūmėjimui, plaučių funkcijos būklė negrįžta į pradinę būseną, o po antro stipraus paūmėjimo liga progresuoja itin sparčiai.
– Ar LOPL – mirtina liga?
– LOPL – tai progresuojanti, vedanti prie neįgalumo ir su didesniu mirštamumu susijusi liga. 2020 metais liga turėjo tapti trečiąja mirties priežastimi tarp visų mirtinų ligų priežasčių, vis dėlto tai įvyko žymiai anksčiau. Pavyzdžiui, 2016 metais nuo LOPL mirė net 3 mln. žmonių, o plaučių vėžys nusinešė 1,7 mln. gyvybių. Nors atsirado įvairių pažangių vaistinių preparatų, LOPL toliau išlaiko didelius mirtingumo rodiklius. Teigiama, kad didelis mirtingumas būdingas dėl vėlyvos ligos diagnostikos, rizikos veiksnių poveikio, netinkamo gydymo, gydymo režimo nesilaikymo, ligos paūmėjimų, per mažo fizinio aktyvumo, socialinių faktorių ir kt. Manau, kad individualiam paciento mokymui ir individualiam inhaliatoriaus parinkimui reikia skirti ypatingai daug dėmesio – tai padeda pasiekti geresnių gydymo tikslų ir sumažinti mirtingumo riziką.
– Kokie rizikos faktoriai paskatina LOPL išsivystymą?
– Pagrindiniai rizikos veiksniai yra tabako rūkymas, oro tarša namuose ir aplinkoje, profesiniai veiksniai, pavyzdžiui, dulkės, aerozoliai, dūmai bei genetiniai ypatumai. Susirgimą LOPL lemia ir aplinka, ir genetiniai veiksniai, t.y., jų sąveika. Lyderis – tabako rūkymas (taip pat pasyvus), kuris lemia apie 80 proc. ligos atvejų. Apie 15–20 procentų ligos atvejų sukelia kiti oro teršalai. Iki 1 procento atvejų nulemia įgimta priežastis – alfa-1 antitripsino (A1AT) stoka.
– Kokie simptomai praneša apie LOPL? Kurie pacientai pirmiausiai turėtų suskubti išsitirti dėl galimos LOPL?
– LOPL reikėtų įtarti tuomet, kai pacientui pasireiškia dusulys, kosulys, skrepliavimas, švokštimas, būdingas ilgesnis iškvėpimas ir sausi karkalai plaučiuose, kartojasi apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Dėmesį ypatingai turėtų atkreipti vyresni nei 40 metų pacientai, kai yra bent vienas iš įvardintų požymių; taip pat būdingi rizikos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis rūkymas, užteršta aplinka ir t.t.
– Kaip atrodo tipinis LOPL pacientas?
– Tai priklauso nuo ligos sunkumo. Nesunkia LOPL sergantis pacientas nekreipia per daug dėmesio į rytinį skrepliavimą, kosulį ar dusulį, atsirandantį fizinio krūvio metu. Šioje stadijoje itin svarbu tiesiog įtarti LOPL, pasiūlyti išsitirti. Dažniausiai diagnozuojama jau pažengusi LOPL, kai yra išreikštas dusulys nedidelio fizinio krūvio metu ar ramybėje. Tokie pacientai bijo judėti, vengia fizinio krūvio, nes pastarasis sukelia dusulį.
– Kodėl svarbu LOPL diagnozuoti kaip galima anksčiau?
– Sergantys ankstyva ligos stadija pacientai dažniausiai prisitaiko prie ligos sukeliamų reiškinių. Jiems netrukdo nei dusulys, nei skrepliavimas ar kosulys, kurie kyla didesnio fizinio krūvio metu. Šeimos gydytojas turėtų tikslingai išsiaiškinti šiuos simptomus. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengviau pacientą sėkmingai paskatinti mesti rūkyti ir pradėti gyventi sveikiau – tai labai svarbu ligos progresavimo stabdymui. Ankstyva diagnozė ir medikamentinis bei nemedikamentinis gydymas padeda sumažinti paūmėjimų ir mirties riziką.
Dar vienas įdomus dalykas – antrojoje LOPL stadijoje (GOLD klasifikacija išskiria keturias stadijas) forsuotas iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (FEV1) mažėja labiausiai. Taigi sparčiausiai plaučių funkcija silpnėja ankstyvoje LOPL stadijose. Ankstyva diagnostika, gydymas ir rizikos faktorių eliminavimas padeda „aplenkti“ sparčiausias ligos vystymosi stadijas ir reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
– Ar pacientai noriai priima gydymą?
– Tie pacientai, kuriems simptomai gyvenimo kokybę trikdo, labai geranoriškai žvelgia į savo ligą ir bendradarbiauja. Vis dėlto yra tokių pacientų, kuriems įkvepiamuosius vaistus vartoti sunkiau ir jie nuleidžia rankas, netiki gydymo efektyvumu. Taip neturėtų būti. Turi vyrauti nuoširdus bendradarbiavimas tarp gydytojo, slaugytojo ir paciento. Individualus gydymas padeda pasiekti geresnių rezultatų. Reikėtų paskirti tokį inhaliatorių, kurį pacientui naudoti būtų paprasčiau ir jis galėtų iš jo taisyklingai įkvėpti.
– Jūsų nuomone, ką būtų galima padaryti, kad kuo daugiau pacientų savo ligą pradėtų gydyti ankstyvoje stadijoje? Ką dar norėtumėte perduoti skaitytojams?
– Siūlau daugiau šviesti visuomenę, daugiau aiškinti apie rizikos veiksnių poveikį kvėpavimo sistemai. Net ir tokie nekalti simptomai, kaip kosulys, skrepliavimas ar dusulys žymesnio fizinio krūvio metu gali būti grėsmingos ligos išraiška.
Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad kol kas nėra vaistų, kurie sulėtintų kvėpavimo funkcijos blogėjimą, tačiau įrodyta, jog rūkymo nutraukimas lėtina ligos progresavimą.
