Šis CDK 4/6 inhibitorius surinko penkis balus iš penkių pagal Europos chemoterapeutų draugijos – Klinikinio naudingumo dydžio skalę (European Society for Medical Oncology – Magnitude of Clinical Benefit Scale (ESMO – MCBS)) kaip pirmos eilės vaistas pacientėms iki menopauzės, sergančioms pažengusiu arba metastazavusiu krūties vėžiu, kuriame yra hormonų receptorių (HR), o žmogaus epidermio augimo faktoriaus 2-ojo tipo receptorių (HER2) rodmuo neigiamas. Tokio įvertinimo šis vaistas nusipelnė, nes turėjo daug įtakos bendram išgyvenamumui ir gerokai pagerino sergančių moterų gyvenimo kokybę. Minėti rezultatai buvo užfiksuoti per klinikinį tyrimą MONALEESA-7, kai naujasis medikamentas kartu su hormonų terapija buvo skiriamas moterims iki menopauzės.

Daugiau gyvenimo metų įvairaus amžiaus moterims

Minėtas CDK 4/6 inhibitorius pelnė ne tik „auksą“, bet ir „sidabrą“ – keturiais balais iš penkių pagal tą pačią Europos chemoterapeutų draugijos – Klinikinio naudingumo dydžio skalę medikamentas įvertintas derinyje su hormonų terapija kaip pirmos eilės vaistas pacientėms po menopauzės, ir tais pačiais balais – kaip antros eilės vaistas.

Šie rezultatai buvo pristatyti kasmetiniame ESMO (European Society for Medical Oncology – Europos medicininės onkologijos draugijos) kongrese – tradiciniame viso pasaulio gydytojų, mokslininkų, pacientų organizacijų, farmacijos pramonės atstovų susitikime. Nepaisant to, kad susitikimas šiemet vyko virtualiai, jame tradiciškai aptarti naujausi onkologijos mokslo pasiekimai, klinikinių tyrimų rezultatai, vyko diskusijos, kurių pagrindinė tema – kaip užtikrinti kuo geresnį vėžiu sergančių pacientų gydymą bei priežiūrą.

Viena iš tokių priemonių – minėta taikinių terapija CDK 4/6 inhibitoriais, taikoma kartu su hormonų terapija ir parodžiusi nuoseklų bendro išgyvenamumo prailgėjimą tarp pacienčių, sergančių hormonų terapijai atspariu pažengusiu HR+ / HER2- krūties vėžiu, kurio gydymas paprastai yra sudėtingesnis. Tokių pacienčių, gydomų naujuoju vaistu, mirties rizika, palyginti su standartine hormonų terapija, 30 proc. sumažėjo MONALEESA-3 ir net 41 proc. – MONALEESA-7 tyrimuose.

Įvertinant tai, kad per beveik 25 metus penkerių metų išgyvenamumas sergant pažengusiu krūties vėžiu pagerėjo mažiau nei 5 proc., tyrimų „MONALEESA-3 ir 7“ rezultatai – didelis žingsnis pirmyn.

Duomenys rodo, kad tyrimuose „MONALEESA-3 ir 7“ naudotas CDK4/6 inhibitorius skiriasi nuo kitų gebėjimu selektyviau nusitaikyti ir slopinti CDK4 – pagrindinį krūties vėžio progresavimo variklį, ir jį slopinant blokuojamas krūties vėžio ląstelių augimas.

Naujuoju vaistu Lietuvoje jau gydosi 100 moterų

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Jei ji diagnozuojama laiku, jei vėžys dar nebūna metastazavęs, neišplitęs į kitus organus, moterys sėkmingai gydomos ir pasveiksta. Tokių atvejų, tokių sėkmės istorijų – daugybė. Tačiau apie 30 proc. atvejų dėl vėlesnės diagnozės, agresyvesnės vėžio formos ar kitų faktorių būna mažiau sėkmingi – krūties vėžys metastazuoja. Tada jo gydymas kur kas sudėtingesnis, susirgusioms moterims prasideda naujas – gyvenimo su krūties vėžiu – etapas. Gaudamos joms tinkantį inovatyvų gydymą šios moterys gali gyventi ilgus metus. Deja, Lietuvoje iki šių metų ne visi tokie vaistai buvo prieinami. Todėl žinia apie taikinių terapijos CDK4/6 kompensavimą Lietuvoje pradžiugino apie 60 proc. metastazavusiu ar pažengusiu krūties vėžiu sergančių moterų.

Taikinių terapija CDK4/6 inhibitoriais kur kas mažiau toksiška, tad pacienčių, kurioms ji taikyta, savijauta bei gyvenimo kokybė daug geresnė nei gydytų chemoterapija, nes jos neprarado plaukų, geriau jautėsi, joms buvo patogiau vartoti šiuos vaistus. Nereikėtų pamiršti ir tokio gydymo ekonominių pasekmių – moterys geriau jaučiasi, dalis jų – gali dirbti, joms nereikia slaugos. Taip taupomos socialinės išlaidos.

Lietuvoje šiuo metu taikinių terapija CDK4/6 inhibitoriais gydoma 100 moterų.

Taikinių terapija – saugesnė ir efektyvesnė

„Taikinių terapija krūties vėžiui gydyti atėjo labai iš lėto, nes iš pradžių į ją buvo žiūrima gana skeptiškai. Tačiau pamažu įsitikinta, kad pacientės, sergančios HR+ / HER2- pažengusiu krūties vėžiu, taikinių terapija gali būti gydomos taip pat sėkmingai, kaip ir chemoterapija. Taikant šį gydymą laikas iki ligos progresavimo yra du–tris kartus ilgesnis nei gydant vien hormonų terapija, o taip pat pasiekiamas panašus efektas ir net geresnis nei chemoterapija. Geresni ir išgyvenamumo rezultatai. Ir dar labai svarbu – taikinių terapija daug geriau toleruojama, ji yra saugesnė“, – komentavo gydymo taikinių terapija privalumus Alvydas Česas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos Onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas.

Alvydas Česas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos Onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas
Foto: Asmeninins albumas

Pasak pašnekovo, pagal naujausias rekomendacijas siūloma kaip galima dažniau skirti hormonų terapiją kartu su taikinių terapija. Anksčiau šis gydymas rekomenduotas tik moterims po menopauzės, dabar – ir iki menopauzės.

„Moteris gydyti taikinių terapija pradėjome dar tada, kai šis vaistas Lietuvoje nebuvo kompensuojamas – įtraukdavome jas į įvairias programas. Dabar jau dešimtims moterų skiriame šį gydymą. Kai pacientės išgirsta, kad joms bus taikoma taikinių ir hormonų terapija, jos jau žino, kad gydymas nesugriaus jų įprasto gyvenimo, kad jos galės dirbti, būti socialiai aktyvios“, – komentavo situaciją A. Česas.

Jo teigimu, ESMO ir ASCO suvažiavimuose paskelbti pirmieji rezultatai, kad ir ankstyvajam krūties vėžiui gydyti galima būtų skirti adjuvantinį gydymą su taikinių terapija, bet tam dar reikia ilgo patikrinimo laiko ir tvirtų įrodymų.

„Individualizuotas gydymas, mūsų jau taikomas praktikoje, duoda gerų rezultatų”, – džiaugėsi Lietuvos Onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas.

Pranešimą apie gydymą taikinių terapija, apie lietuvišką patirtį jis pristatė rugsėjo mėnesį Klaipėdoje vykusioje 6-ojoje tarptautinėje krūties vėžio konferencijoje „Krūtis tausojantis gydymas“.

Šis jau tradiciniu tampantis renginys labai svarbus ir Lietuvos onkologams, ir sergančioms moterims, nes čia aptariami naujausi krūties vėžio gydymo metodai – pradedant chirurgų diskusijomis apie krūtis tausojantį gydymą, baigiant metastazavusio krūties vėžio gydymo naujovėmis.

Pacientėms iš šios konferencijos pagrindinė žinia – gydymo galimybių kasmet vis daugėja, ir Lietuvoje jau prieinami ilgai laukti vaistai.

____

Lietuvoje su krūties vėžio diagnoze gyvena daugiau nei 15 tūkst. moterų. 5,5 tūkst. su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. 2015 m. krūties vėžio diagnozę Lietuvoje išgirdo 1638 moterų.*

2018 m. pasaulyje krūties vėžys buvo diagnozuotas daugiau nei 2 milijonams moterų.

* NVI Vėžio registro duomenys