Kaip pasakojo moteris, jau seniai ji buvo išsiugdžiusi gerą įprotį – profilaktiškai apsičiuopti krūtis ir atlikti savityrą. Vienos tokios savityros metu Ana krūtyje aptiko darinį. Ilgai nedelsdama moteris nuėjo atlikti ultragarsinį tyrimą. Po šio tyrimo gydytojas pasakė, kad darinys neaiškus, tad reikia kreiptis į onkologus.

„Tuo metu jau žinojau, kad laukiuosi. Buvo 20 nėštumo savaitė. Atvykau į Nacionalinį vėžio institutą, pakartojau ultragarsinį tyrimą, biopsiją. Atsakymas buvo vienareikšmiškai blogas, kad yra vėžinės ląstelės“, – pasakojo pašnekovė.

Tolimesnį moters gydymą pradėjo svarstyti NVI multidisciplininė komisija. Pati pirmoji nuomonė, kurią iš gydytojų išgirdo Ana, buvo bauginanti – nėštumą teks nutraukti. Pašnekovė prisimena, kad tuo metu patyrė stresą ir bemieges naktis – daug skaitė apie gydymą ir įvairias galimybes.

„Gydytoja taip pat pasakė, kad reikėtų palaukti dar 2 savaites, kol susirinks dar viena komisija. Joje dalyvaus gydytojas akušeris ginekologas, kuris galutinai pasakys, ką galima šitoje situacijoje padaryti, ar galima išsaugoti nėštumą, – sakė moteris.

– Kai nuėjau į komisiją, buvau nusiteikusi blogiausiam. Galvojau, kad man tikrai bus siūlomas nėštumo nutraukimas. Tačiau gydytojas ginekologas pasakė, kad galima tęsti nėštumą, nes vaisius jau buvo išsivystęs pakankamai, jog būtų galima taikyti medikamentinį gydymą.“

Krūties vėžys.
Foto: Shutterstock

Gydymas prasidėjo pacientei pašalinant piktybinį darinį iš krūties.

Nėštumas Anai jau buvo antrasis. Palyginus su praeitu, pašnekovė sako, jog šis buvo daug sudėtingesnis.

„Nėštumas buvo nepaprastai sunkus, labai pykino visą laiką, nebuvo jėgų“, – kalbėjo Ana.

Dabar moteris jaučiasi gerai, o jos 9 mėnesių dukrytė Ariana auga sveika ir guvi.

„Kitoms moterims su tokia pačia diagnoze noriu pasakyti labai trumpai – nebijokite. Jei atsitinka tokia situacija kaip mano, kai nėštumo metu nustatoma krūties vėžio diagnozė, svarbiausia nebijoti. Klausyti gydytojų, pasitikėti jais“, – sakė pašnekovė.

Krūties vėžys
Foto: Shutterstock

Gydytojas džiaugiasi pavykusiu gydymu

Pašnekovę Aną gydė NVI gydytojas onkologas, profesorius Valerijus Ostapenko. Pasak gydytojo, paviešinus tokias sėkmės istorijas medikai stengiasi nuraminti kai kurias moteris, kurios susiduria su tokia pat situacija ir galvoja, kad vėžys yra nuosprendis.

„Šiai pacientei buvo nustatytas pirmos stadijos krūties vėžys, bet jis buvo agresyvus. Turime ir kitus variantus, kai užtektų tik chirurginio gydymo, nes nėštumo metu chirurginis gydymas yra iš esmės vienintelis saugus ir ramus metodas. Pacientės atveju reikėtų ir cheminio, ir biologinio gydymo. Mūsų chemoterapeutai apsitarę nusprendė, kad jai dar nėštumo metu būtų taikyta chemoterapija“, – pasakojo profesorius.

Pašnekovo paminėtas gydymas biologiniais vaistais, kuris įprastu atveju būtų taikytas pacientei, nėštumo metu yra negalimas. Tad jai buvo atlikta krūties operacija. Po gimdymo buvo tęsiama chemoterapija, spindulinis gydymas, gydymas biologiniais vaistais.

Valerijus Ostapenko

„Nors pacientės atvejis buvo gana rimtas, bet mūsų gydytojai padarė viską, ką galėjo, kad užtikrintų vaiko ir mamos saugumą. Dabar jau galima sakyti, kad ir mama, ir dukra yra sveikos“, – pasidžiaugė gydytojas onkologas.

Vis dėlto, pasak gydytojo, tai tikrai nereiškia, kad pacientės, šiuo metu gydomos dėl onkologinių susirgimų, turėtų pradėti galvoti apie pastojimą. Šiam tikslui reikėtų sulaukti gydymo pabaigos.

„Užsienyje 10-čiai tūkstančių gimdymų tokių atvejų pasitaiko nuo 1 iki kelių. Jei palyginsime Vilniaus regioną, kuriame per metus yra 10 tūkstančių gimdyvių, per metus sergančiųjų krūties vėžiu ir besilaukiančių taip pat gali būti nuo vieno iki kelių atvejų. Per paskutinius 3 metus turėjome 6 tokias pacientes, kurios sirgo krūties vėžiu“, – trumpai statistiką apibendrino gydytojas onkologas.

Remiantis naujausiais vėžio registro duomenimis, 2015 metais krūties vėžio diagnozę Lietuvoje išgirdo 1638 moterys. Nors krūties vėžys vis dar išlieka dažniausia onkologine moterų liga, ji vis dažniau nustatoma ankstyvųjų stadijų. I ir II stadijos liga nustatyta beveik 70 proc. pacienčių, o IV stadijos ligos diagnozių nuolat mažėja. Tai yra labai svarbu, nes daugiau nei 90 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, jis yra visiškai išgydomos.

Krūties vėžys
Foto: Shutterstock

Gydytojai perspėja: moterims susirūpinti savo sveikata ir pasitikrinti dėl krūties vėžio reikėtų tokiu atveju, jei buvo pastebėti šie simptomai:

- Krūtyje aptikote neaiškų darinį, guzelį;
- Pradėjo skaudėti krūtį;
- Pasikeitė krūties odos spalva;
- Pasikeitė spenelis ar atsirado išskyros.

Taip pat būtina vykti į profilaktinės patikros programas, kurios yra visiškai nemokamos. Lietuvoje profilaktiškai dėl krūties vėžio tikrinamos moterys, sulaukusios 50-ies.

Didelis sergamumas krūties vėžiu prasideda moterims sulaukus 40 metų, o pasiekus 50 metų ribą – išauga dvigubai. 1 iš 10 moterų per savo gyvenimą turi tikimybę susirgti šia liga, o 1,5 proc. naujų atvejų ištinka vyrus.

Krūties vėžys
Foto: Shutterstock

„Visame pasaulyje sutariama, kad vėžiui įtaką daro vakarietiškas gyvenimo būdas – daromės sėslesni ir judame mažiau. Kalbant apie Lietuvą, galime drąsiai sakyti, kad prevencinėje krūties vėžio patikroje nesudalyvauja tiek moterų, kiek turėtų. Taip pat dažnai ateina su aiškiais ligos simptomais, nors tokiu atveju jau turėtų kreiptis pas specialistą, o ne tikrintis profilaktiškai“, – anksčiau „Delfi“ sakė gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė.

Įrodyta, kad optimalus kūno masės indeksas sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. Taip pat įrodyta fizinio aktyvumo nauda. Todėl daugiausia ką galime padaryti – sveikai ir aktyviai gyventi. Pasaulio vėžio tyrimo centro duomenimis, beveik 40 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti pakeitus savo gyvenimo būdą ir įpročius.