2020 metų EULAR (angl. European League Against Rheumatism – EULAR) organizuojamos kampanijos šūkis – „Viskas tavo rankose – laikas veikti“. Kaip teigia dienos renginių organizatoriai, Pasaulinė artrito diena yra tinkamas laikas apsižvalgyti, išeiti ir padėti šalia mūsų kenčiantiems nuo šios ligų grupės žmonėms. Ypač dabar, koronaviruso pandemijos sąlygomis, rašoma pranešime spaudai.

Jeigu turite giminaičių, draugų, kaimynų ar bendradarbių, sergančių šiomis lėtinėmis ligomis, ši diena neabejotinai tinkama pasidomėti jų padėtimi ir padėti jiems apsipirkti, susitvarkyti namus, išsiskalbti, pasivaikščioti ar kt. Visi šie, regis, paprasti dalykai gerokai apsunkina sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai, siekdami padidinti Lietuvos gyventojų informuotumą šia aktualia tema, ragina nevyriausybines organizacijas, institucijas, savivaldybių visuomenės sveikatos centrus ir suinteresuotus žmones prisijungti prie akcijos.

Su aktyvia gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų parama galima efektyviau siekti, kad kuo anksčiau būtų nustatyta šių ligų diagnozė ir laiku būtų suteiktos kokybiškos gydymo paslaugos. Daugiau informacijos apie pasaulinę iniciatyvą bei kampaniją galima rasti interneto svetainėse EULAR „Pasaulinės artrito dienos“ interneto svetainėje ir „Pasaulinės artrito dienos“ Facebook paskyroje.

Truputis įdomių ir naudingų faktų bei skaičių apie šią ligų grupę:

Žodis „artritas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio arthro (kaulų susijungimo vieta arba sąnarys), pridėjus galūnę -itis, kuri reiškia uždegimą. Taigi pats pavadinimas leidžia suprasti, kad artritas – tai vieno ar daugiau sąnarių uždegimas, patinimas ir skausmas. Tokiais ir panašiais simptomais apibūdinama grupė daugiau kaip 100 susirgimų ir būklių, kurios paveikia patį sąnarį, audinius aplink sąnarį ir jungiamąjį audinį.

Archeologų ir antropologų darbais įrodyta, kad artritas egzistuoja žemėje nuo tada, kai gyvos būtybės įgavo tvirtą kaulinį skeletą. Tą patvirtina iškastų dinozaurų fosilijos, kur aptinkami aiškūs kulkšnies artritui būdingi pakitimai. Tyrinėjimai atskleidžia, kad artritas žmoniją kamavo jau daugiau kaip 4 500 m. prieš mūsų erą ir, kad sąnarių skausmai buvo vienas iš dažniausiai priešistorines tautas kamuojančių skausmų.

Vienas pirmųjų aktyviai ir sistemingai tyrinėjęs artritą bei pateikęs jo klasifikaciją savo veikale „De Arthritide symptomatica“ (parašytas 1715 m.) buvo britų gydytojas Viljamas Musgravesas (William Musgraves).

Artitas
Foto: Shutterstock

Labiausiai paplitusi visame pasaulyje artrito forma yra osteoartritas (degeneracinė sąnarių liga), atsirandanti dėl traumos, didelio ir ilgai trunkančio mechaninio apkrovimo sąnariams, sąnario infekcijos, dažnai besikartojančių infekcinių ligų, paveldimumo, oksidacinio streso, amžiaus ir kitų veiksnių. Kitos žinomos ir gana dažnai pasitaikančios ligos, priskirtos šiai grupei, yra podagra, spondiloartritas, reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas, jaunatvinis idiopatinis artritas ir kt. (tarp jų ir kai kurios autoimuninės ligos).

Specifiniai simptomai gali būti gana įvairūs, priklausomai nuo artrito tipo ir eigos, bet paprastai pasireiškia vieno ar kelių sąnarių skausmu, sąstingiu (ribotais judesiais) ir patinimu. Gydymas taikomas pats įvairiausias (medikamentinis ir ne medikamentinis) pagal susirgimo sunkumą, eigą ir tipą, tačiau daugelis šios grupės lėtinių ligų nėra išgydomos (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas, osteoartritas ir kt.). Vis dėlto gydymas ženkliai pagerina paciento būklę, sumažina uždegimą ir skausmus, pagerina mobilumą bei apsitarnavimą. Didžia dalimi gydymo strategijos apima sveikatos būklės kontrolę, svorio korekciją, žalingų įpročių atsisakymą, mokymus ir įvairias specializuotas mankštas, kurios padeda didinti darbingumą ir sumažinti svorį.

Visame pasaulyje laipsniškai ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir daugėjant pagyvenusių bei senų žmonių, neišvengiamai augs ir išlaidos, susijusios su sąnarių arba aplink sąnarį esančių audinių skausmais ir judėjimo funkcijos sutrikimais – tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimo formų. Be to, reumatinių, raumenų ir skeleto ligų sukeliamas lėtinis skausmas yra viena svarbiausių pagyvenusių ir senų žmonių griuvimo priežasčių.

Savaime suprantama, kad dėl nuolatinio varginančio skausmo labai pablogėja sergančio žmogaus fizinis aktyvumas: sutrinka paprasčiausias gebėjimas bėgti, eiti ir lipti laiptais, važiuoti dviračiu ar paspirtuku, sumažėja gebėjimas plaukti ar žaisti daugelį sportinių žaidimų, dirbti sode ir t. t. Lėtiniai skausmai labai blogina gebėjimą apsitarnauti ir menkina gyvenimo kokybę, suprastėja nuotaika ir miegas, atsiranda lėtinis nuovargis bei prakaitavimas ir kiti bendro pobūdžio simptomai. Per ilgesnį laiką nyksta raumenys ir tai dar labiau sutrikdo gebėjimą judėti ir apsitarnauti. Artrito grupės susirgimai gali labai apriboti paciento darbingumą ar net padaryti žmogų visiškai nedarbingą.

Osteoartritas šioje ligų grupėje yra neabejotinai dažniausias (atskirose populiacijose juo serga 20–30 proc. visų suaugusiųjų), todėl išsamiau aptarsime fizinio aktyvumo taikymo galimybes sergant kelio ar klubo osteoartritu (dažniausiai pasitaikantys). Yra daug įvairiausių būdų, kuriais galima palengvinti lėtinius osteoartrito skausmus. Vienas iš jų – kasdienis fizinis aktyvumas ar net paprasčiausias vaikščiojimas. Tačiau, deja, vaikščiojimas tinka ne visada. Kartais ši įgimta fizinė veikla gali dar labiau pabloginti būklę, ypač, jeigu stipriai pažeisti klubo, kelio ar čiurnos sąnarių kremzliniai paviršiai, deformuoti sąnariai, sutrikusi jų biomechanika ir pakitusi galūnės geometrija, kamuoja antsvoris ir nutukimas.

Taigi, trumpai apie vaikščiojimą ir jo galimą naudą:

1. Vaikščiojimas padeda atkurti sąnarių kremzlę. Sergant osteoartritu, sąnarinė kremzlė (tvirtas, elastingas ir glotnus jungiamasis audinys, dengiantis sąnarį), kuri veikia kaip amortizatorius, gali būti susidėvėjusi, plona ir nelygi. To rezultatas yra skausmas, judesio kietumas ir apribota judesio amplitudė. Įvairūs pratimai, kaip ir vaikščiojimas, gali padėti atkurti pažeistą vietą, nes kremzlė yra panaši į kempinę, kuri gauna maistingas medžiagas nuo daugkartinio suspaudimo, pavyzdžiui, kai einate (dėl kūno svorio slėgis tai sumažėja, tai padidėja).

2. Stiprina didžiąją dalį kojų raumenų. Ėjimas didina raumenų ištvermę ir šiek tiek raumenų jėgą, priklausomai nuo pasirinktos ėjimo technikos. Tokiu būdu raumenys perima dalį mechaninio spaudimo, tenkančio pakenktam sąnariui. O tai reiškia, kad judant sukeliama mažiau skausmo.

3. Padeda reguliuoti kūno svorį. Vidutinio greičio ar greitas ėjimas yra ištvermę treniruojanti aerobinė veikla, kurios metu keičiasi medžiagų apykaita. Kiekviena papildoma dešimtis kilogramų ženkliai padidina spaudimą čiurnos, kelių ir kiek mažiau klubų sąnariams. O kuo mažesnis spaudimas pakenktam sąnariui, tuo mažiau skausmo sukeliama. Nors ėjimas priskiriamas prie mažo arba rečiau vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, vien jo praktikavimas svorio tikrai nesumažina. Tačiau taikant kartu su kitais būdais (pavyzdžiui, gyvensenos ir mitybos koregavimu) gali padėti sumažinti padidėjusį svorį.

4. Sergant osteoartritu būtina „įsiklausyti“ į savo kūną. Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos suaugusiesiems nurodo, kad kasdien būtinas minimalus fizinės veiklos laikas yra 30 minučių (vidutinio ar didelio intensyvumo). Tačiau būtina objektyviai įvertinti savo fizinį pajėgumą ir papildomo uždegimo atsiradimo galimybes, todėl pradžioje tinka ir 10 aktyvaus ėjimo minučių. Bet visuomet būtinas atsargumas, ypač jeigu jaučiatės blogai ir skausmas viršija 5 balus pagal 10 balų skausmo skalę. Esant tokiai būklei geriau pasirinkti kitą fizinę veiklą, pavyzdžiui, plaukimą, dviratį ar atskirų raumenų grupių treniruotę su gumomis. Arba net visai praleisti užsiėmimus, kol nurims uždegimas ir skausmas. Nepamirškite, jog pradėję vaikščioti galite jaustis nepatogiai, netvirtai ar net sustiprėti skausmas. Būtinas atributas vaikštant – sportinė, minkšta, spyruokliuojančiu padu avalynė.

5. Be abejo, daug efektyvesnė yra specializuota (ir individualiai pritaikyta) mankšta, kadangi vieni pratimai skirti raumenų grupių jėgai didinti, kiti – raumenų ištvermei, dar kiti – raumenų tempimui (t. y. raumens elastingumui ir sąnario lankstumui padidinti) ar pusiausvyrai treniruoti ir t. t. Visuomet siūlome skaityti, domėtis, bet nepamiršti pasitarti su specialistais.

Straipsnių apžvalgą pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Remigijus Zumeras