Vėžys nustatytas po prevencinės programos
Vyras dar prisimena, kaip jam buvo nustatyta ši liga. Pasak pašnekovo, atlikti tyrimai visada būdavo „ant ribos“. Sudalyvavus Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje gydytojai nusprendė vyrą nusiųsti atlikti detalesnius tyrimus į Nacionalinį vėžio institutą (NVI).
Ligoninėje po tyrimų paaiškėjo – pažengęs prostatos vėžys.
„Didelio džiaugsmo, kai išgirdau diagnozę, tikrai nebuvo. Manau, nei vienas dėl to nesidžiaugtų. Bet nieko nejutau, visą laiką buvau aktyvus. Tuo metu nubėgdavau kilometrą, tada tiek pat nuplaukdavau, marškinėliai būdavo šlapi, kai išeidavau iš sporto salės“, – prisiminė Juozas.
Jam buvo taikyta radioterapija prostatoje, ligai atsinaujinus krioterapija – gydymas šalčiu bei medikamentinis gydymas inovatyviais vaistais.
„Prostatą „užgesino“, židinių dar buvo likę limfmazgiuose, bet dabar ir ten „švaru“. Prieš pusantro mėnesio padarė kompiuterinę tomografiją, rezultatai geri“, – kalbėjo pašnekovas.
Net ir po diagnozės, 74-erių metų vyras nepamiršo savo hobio – jis vis dar sportuoja ir bėgioja.
„Iš esmės jokių simptomų nejaučiu. Gyvenu beveik pilnavertį gyvenimą su mažomis smulkmenomis, nors, aišku, negaliu sakyti, kad viskas visiškai gerai, nuolat geriu vaistus. Tikiu, kad esu laimės kūdikis. Bet, manau, kad su daktarais ir Dievo pagalba – išsisuksiu“, – sakė Juozas.
Dabar vyras dėkoja gydytojams ir ragina visus atsiminti svarbią taisyklę: negyvensite amžinai, tad naudokitės visomis gyvenimo dovanomis.
„Manau, kad reikia suprasti viena – žmogus nėra amžinas ir reikia naudotis kiekviena proga, kurią suteikė ponas Dievas ir ką duoda daktarai. Sportuoti, gyventi pilnavertišką gyvenimą, negraužti savęs, nes taip tik sunaikinsi save ir nieko gero nebus. Ir esu labai dėkingas visiems gydytojams, – pasakojo Juozas.
– Neradau nė vieno tokio gydytojo, apie kuriuos rašo žurnalistai. Visi labai geri ir profesionalūs. Gauni pilną pagalbą, kada reikia – tiek iš poliklinikos, tiek iš ligoninės.“
Simptomų gali ir nebūti
NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai pirmųjų prostatos vėžio stadijų metu vyras nejaučia jokių simptomų. O jei ir jaučia – jie būna labai nežymūs. Dažniausiai prieš nustatant diagnozę vyrai skundžiasi šlapinimosi sutrikimais ar kokiu nors maudimu tarpvietėje.
„Gydymui parinkti į tarpdisciplininę komisiją susirenka žmonės su jau nustatyta diagnoze. Stebime padidėjusį pacientų su užleistu metastatiniu vėžiu, skaičių. Per 5 paskutines savaites nustatėme net 10 atvejų, kai anksčiau per visus metus šalyje jų būdavo apie 120 iš viso. Beveik visiems yra metastazės kauluose, dviem buvo šlapimo sulaikymas ir inkstų nepakankamumas. Reiškia, kad žmonės kreipiasi tik tada, kai jau visiškai niekur negali dėtis dėl skausmų, šlapimo sulaikymo. Jei yra kokie nors požymiai, šlapinimosi sutrikimai, skausmai tarpvietėje, kreipkitės pas savo šeimos gydytoją“, – ragino gydytojas.
Labai svarbu pagalbos kreiptis net tada, kai nieko nejaučiate ir dalyvauti prevencinės patikros programose, kurios yra visiškai nemokamos ir prieinamos.
„Dažniausias šios ligos simptomas, kurį vyrai pajaučia, tai šlapinimosi sutrikimai. Galima ir žmonas išgirsti sakant, kad vyras labai dažnai eina naktį į tualetą šlapintis. Tokiu atveju jau tikrai reikia skubėti pas gydytoją pasitikrinti prostatą. Vis dėlto nereikia iškart nusiteikti, kad tai – būtinai vėžys. Yra įvairių prostatos sutrikimų – tai gali būti uždegimo, didėjančios prostatos požymis. Prostatos vėžys sudaro mažą procentą“, – anksčiau „Delfi“ kalbėjo Santaros klinikų urologijos centro direktorius doc. Arūnas Želvys.
Svarbu ir mamos ar sesers onkologinės ligos
Pasak dr. A. Ulio, labai svarbu atsižvelgti į tai, ar šeimoje kas nors nesirgo onkologine liga. Pasirodo, atkreipti dėmesį reikėtų ne tik į prostatos vėžį.
„Svarbu atsižvelgti į šeimos anamnezę, kuo toliau, tuo labiau tą matome. Ar tėvas, brolis nesirgo prostatos vėžiu, ar motina, sesuo nesirgo kiaušidžių vėžiu. Tai labai svarbu“, – sakė dr. A. Ulys.
Būtent dėl to prevencinė diagnostikos programa yra paankstinta tiems, kurių šeimoje kažkas jau sirgo. O kai kuriais atvejais, atvykus su siuntimu, konsultuoja genetikai, kurie nustato, ar yra didelis polinkis sirgti vėžiu, ar pacientas yra paveldimo BRC geno nešiotojas.
Gydytojas pastebi, kad vyrai neretai yra santūresni nei moterys ir be paraginimo retas kuris susiruošia ateiti pas šeimos gydytoją, pas urologą dėl patikros.
„Bet tikrai visiems apie tai reikėtų pagalvoti, nes diagnostikos spektras yra labai išsiplėtęs“, – sakė dr. A. Ulys.
Prevencinė prostatos vėžio patikros programa Lietuvoje skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Tačiau, jei šeimoje jau buvo šios ligos atvejų, atvykti pas šeimos gydytoją dėl siuntimo konsultacijai pas onkologus galima net ir 26-erių, ne pagal programą.
„Prevencinė programa dabar tobulai sudėliota, žiūrint, koks jūsų PSA ir kiek jums metų. Jei PSA neviršija vieneto, o žmogui 50-imt, kitas patikrinimas gali būti už kelių metų. Jei virš vieneto – apžiūra turi būti jau kitais metais. Vėlgi, PSA dydis labai priklauso nuo visokių kitokių parametrų – uždegimų, metų, pačios prostatos dydžio“, – pasakojo pašnekovas.
Vienodo gydymo nėra
Kaip sako dr. A. Ulys, nėra visiems vienodo gydymo – kiekvienam pacientui jis taikomas individualiai. Pasak pašnekovo, kiekvienu atveju susirenka tarpdisciplininė komisija, kurioje dalyvauja radiologas, radioterapeutas, chemoterapeutas. Jie visi kartu ir sprendžia, kaip geriausiai būtų kovojama su paciento onkologine liga.
Pašnekovas džiaugiasi, kad Lietuvoje jau dabar prieinama šiuolaikinė diagnostika, kuri dažniausiai naudojama ne tik mokslo tikslams, bet ir praktikoje.
„Jau turime ir molekulinę diagnostiką. Šie tyrimai padeda nustatyti, kiek vėžys gali būti agresyvus, – pasakojo mokslų daktaras.
– Beveik visiems pacientams prieš biopsiją atliekame magnetinį rezonansą, kartu tiriame ultragarsu, nustatome, kokia vėžio lokalizacija. Jei ji nėra patogi įprastinei biopsijai, atliekame ir pirmines biopsijas su magnetinio rezonanso navigacija. Tokia diagnostika, kad į prostatą būtų duriama 12-16 kartų bet kur, pas mus praktiškai praeitas etapas.“
Pasak dr. A. Ulio, kartais sakoma, kad prostata antroji širdis. Todėl, kalbant apie prevenciją, tas, kas tinka pirmajai širdžiai, tinka ir antrajai.
„Geriausia prevencija yra aktyvus gyvenimas, blogųjų riebalų vengimas. Panacėjos nėra. Bet yra pastebėta, kad nutukimas, gausus alkoholio vartojimas tikrai didina prostatos vėžio atsiradimą“, – sakė gydytojas.
Statistika verčia susirūpinti
Direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė sakė, jog prostatos vėžys yra vienas dažniausių vyrų onkologinių susirgimų. Kasmet pasaulyje juo suserga 1,3 mln vyrų, o Lietuvoje – virš 2 tūkstančių.
„500 kasmet netenkame. Bet dabar į šią ligą žvelgiame per pandemijos prizmę ir vaizdas darosi dar liūdnesnis. Peržiūrėjome statistiką NVI, nes bendrų skaičių neturime. Statistika parodė, kad paprastai pacientai pas mus ateina jau atlikę tyrimus pirminėje grandyje ir tai būna PSA testas. Visų pirma, karantino metu prevencinė programa išvis nevyko, tad atvykstančių žmonių nebuvo. Dabar spėjo sudalyvauti vos trečdalis tų žmonių, kurie pas mus ateidavo anksčiau, – kalbėjo profesorė.
– Atliekame prostatos biopsijas, dėl pirminių atvejų. Jų skaičius sumažėjo nuo 30 iki 50 proc. Reiškia vyrai, su įtariama liga, nepasiekia mūsų ligoninės. O kai pasiekia, gydyti jau būna sudėtinga. Prostatos vėžys šiaip yra gerai kontroliuojama liga, bet, kai ji užleista, gydoma sunkiai ir išgyvenamumas labai ribotas. Prevencijos programos jau vyksta, nedelskite, tikrinkitės“.
Iš visų Europos sąjungos šalių, dažniausiai prostatos vėžiu sergama Lietuvoje.
