Aorta yra pati stambiausia organizmo elastinė arterija, kuri yra skirstoma į krūtininę ir pilvinę. Jai išsiplėtus (normalus dydis iki 3 cm), be jokio aiškaus įspėjimo ji gali plyšti ir taip staigiai nusinešti gyvybę. Tokia būklė vadinama aortos aneurizma.

Rūkymas, aukštas kraujospūdis, antsvoris, amžius ir lytis – veiksniai, kuriems esant didėja rizika išsiplėsti ir plyšti stambiausiai žmogaus arterijai – aortai. Tai labai pavojinga būklė, nes aortos plyšimo atveju dauguma žmonių miršta.

„Pilvo aorta – kaip medžio kamienas, iš kurio išeina visos kraujagyslės, arterijos. Ji yra pagrindinis žmogaus kraujotakos centras, visos kraujagyslės išteka iš aortos, jos paskui skyla į smulkesnes šakas“, – pasakojo RPL gydytojas A. Pranculis, liepą su kolegomis surengęs profilaktinį pacientų aortos patikrinimą.

Aortos aneurizma
Foto: Shutterstock

Kraujagyslės siaurėja, aorta – plečiasi

Gydytojas pasakoja, kad dėl kraujagyslių „kalkėjimo“ dauguma jų kemšasi ir siaurėja (kojų, širdies, galvos). Aorta taip pat gali siaurėti, bet dažniausiai ji plečiasi, sienelės plonėja ir pasiekus tam tikrą lygį, ji įtrūksta arba visai plyšta. Būtent tai daro labai didelę įtaką, ar žmogus išgyvens, ar ne. Visgi, net ir įplyšus aortai, be medikų pagalbos neapseinama.

„Kai aorta plyšta, praktiškai 80 proc. žmonių miršta. Net ir nepaisant šiuolaikiškų gydymo metodų, nes dauguma pacientų tiesiog nespėja kreiptis į medikus“, – sakė gydytojas radiologas A. Pranculis.

Plyšus aortai žmogus miršta, nes staiga išbėga labai didelis kraujo kiekis.

„Žmogus neatlaiko vien to kraujo išsiliejimo. Net tik nukraujuoja labai gausiai ir iškart, bet ir po to eina visos komplikacijos. 80 proc. žmonių numiršta praktiškai iš karto,“ – sakė A. Pranculis.

Norint, kad žmogaus gyvybė nenutrūktų taip staigiai ir netikėtai, viso to galima išvengti. Tereikia iš anksto pastebėti, jei aorta yra jau per didelė ir imtis priemonių.

Andrius Pranculis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kam rizika – didžiausia?

Gydytojas A. Pranculis sako, kad aortą pasitikrinti reikėtų nuo 60 metų, ypač tiems, kurie rūko, turi antsvorio, kamuoja aukštas kraujo spaudimas. Apskaičiuota, kad beveik 8 proc. žmonių, kuriems yra virš 65 metų, ypač vyrai, turi išsiplėtusią aortą.

„Visiems tiems žmonėms reikėtų atlikti echoskopiją, – sako A. Pranculis.

– Yra labai blogai, kad išsiplėtus aortai, dauguma žmonių nieko nejaučia, o įtrūkus – dauguma miršta.“

Į rizikos grupę patenkantys asmenys, kuriems turėtų būti atlikta echoskopija:

  • 65 metų ir vyresni;
  • rūkantys;
  • turintys antsvorio;
  • turintys padidėjusį kraujo spaudimą.


Visgi, kai kurie pacientai gali jausti pilvo skausmą, ypač einant. „Bet iš esmės, praktiškai tai yra nebyli liga, – sakė A. Pranculis. – Kai simptomai jau atsiranda, tai praktiškai yra plyšimas, o tai siejama su didžiuliu mirtingumu.“

Gydytojas sako, kad visi žino, jog rūkymas kenkia plaučiams, tačiau nikotino poveikis ypač sukelia stambiųjų arterijų sklerozavimą. „O aortos sklerozė dažniausiai pasireiškia kaip aneurizma, – sako gydytojas A. Pranculis. – Rūkymas – vienas iš pagrindinių veiksnių aortos aneurizmos vystymuisi.“

Foto: Kauno klinikos

Kas tie 20 proc., kuriuos išgelbėti pavyksta?

Gydytojas priduria, kad aortos aneurizmos būklės rimtumas gali būti nevienodas.

„Plyšimas plyšimui nėra lygūs. Kai girdime sėkmės istorijas, kad plyšo aorta ir žmogus išgyveno, tai plyšimas buvo kažkiek apribotas. Nebūtinai aorta suplyšo kaip balionas, – sako A. Pranculis ir priduria, jei atsitinka būtent taip, šansų išgyventi nėra. – Kartais aneurizma būna tiesiog įplyšimas, įtrūkimas. Tada pacientui dar galima padėti.“

Jei aorta įtrūksta, žmogus pilve jaučia labai didelį skausmą. Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. „Pasireiškia dideli skausmai, gali būti ir kai kurių organų pažeidimai, žiūrint, kurioje vietoje aorta plyšta. Iš aortos išeina labai daug kraujagyslių, tai plyšimo metu gali būti pažeistas bet kuris organas – inkstas, galvinės kraujagyslės, kojų kraujagyslės ir t. t.
Šiuo atveju simptomai gali būti įvairiausi“, – sako gydytojas A. Pranculis.

Radiologas sako, kad pirmas tyrimas norint pasižiūrėti aortą, turėtų būti pilvo organų echoskopija.

„Jei ji išsiplėtusi, tai paprastai tai matyti per visą ilgį. Bent vienoje vietoje pasižiūrėjus tą matmenį, tikrai būtų didžiulis įtarimas“, – sako RPL gydytojas.

Echoskopijos metu aortos padidėjimas gali būti įtariamas. Tačiau, sako gydytojas, jau ir tai yra labai didelis žingsnis.

„Kai jau tikslingai pradedama tirti, tai yra daroma kompiuterinė angiografija ir žiūrima, kokia tai aorta, koks jos dydis. Vėliau planuojama operacija“, – sakė A. Pranculis.

Jei aptinkama, kad aorta yra padidėjusi, apskaičiuojama, kiek daug. Jei padidėjimas siekia 5 cm ir daugiau, pirma pagalba – pakeisti aortą dirbtine kraujagysle, t. y. stentuoti. Atlikus operaciją, kraujas pradeda tekėti per dirbtinę kraujagyslę. „Taip žmogus yra apsaugomas nuo plyšimo“, – sakė A. Pranculis.

Aortos aneurizma yra pavojingesnė net už infarktą?

Radiologas A. Pranculis sako, kad neabejotinai išgyventi po infarkto yra didesnė tikimybė nei po aortos plyšimo. Visgi, infarktų įvyksta daugiau, aortos plyšimas – retesnė, bet dar pavojingesnė gyvybei.

Dažnai prieš įvykstant miokardo infarktui, jaučiami simptomai, žmogus dar turi laiko rasti pagalbos. Kita, vertus, net ir įvykus miokardo infarktui, aplinkiniai, mokantys atlikti širdies masažą, gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Tam padeda ir automatinis defibriliatorius, jei yra nelaimės atsitikimo vietoje. Dar didesnė tikimybė, kad žmogaus gyvybė ir sveikata bus išgelbėta, jei jis kuo greičiau pateks į medikų rankas. O įvykus aortos aneurizmai, pacientui pagalbą galima suteikti tik specializuotoje ligoninėje.

„Jei apskritai skaičiuotume, kiek žmonių numiršta, tai daugiau nuo miokardo infarkto, bet žiūrint pačią ligą, tai pilvo aortos aneurizma yra pavojingesnė, nes neturi simptomų, maža tikimybė išgelbėti paciento gyvybę“, – sakė gydytojas A. Pranculis.