„Europoje kasmet diagnozuojama pusketvirto milijono naujų vėžio atvejų. Nuo devinto dešimtmečio pabaigos, kai buvo sukurtas pirmasis „Europa prieš vėžį“ planas, padarėme daug, tačiau dar nepakankamai – net 40 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti, jei įgyvendintume tai, ką jau žinome apie rizikos veiksnius, prevenciją ir gydymą“, – po konferencijos kalbėjo viena jos dalyvių Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, rašoma pranešime spaudai.
Viceministrė: mirtingumo rodiklių dinamika nepakankama
Naujas vėžio atvejis ES diagnozuojamas kas 9 sekundes, o iki 2035 m. vėžio atvejų gali padvigubėti. Prognozuojama, kad tam tikru gyvenimo momentu su tuo susidurs maždaug 40 proc. gyventojų;
Siekiant pagerinti priemones kovoje su vėžiu nuo 2007 m. ES investavo apie 3 milijardus eurų į mokslinių tyrimų projektus, klinikinius tyrimus, mokymo programas. Savo ruožtu Parlamentas visada palaikė ir ragino ES imtis daugiau veiksmų gerinant visuomenės supratimą, teikiant rekomendacijas, investuojant į mokslinius tyrimus, koordinuojant veiksmus bei informaciją.
2020 m. vasario 4 d. Briuselyje, Europos Parlamente, vykusioje konferencijoje „Europos kovos su vėžiu planas. Siekime daugiau“ Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl naujo ES kovos su vėžiu veiksmų plano.
Kaip konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Lietuva jau yra įsitraukusi į projektą „Joint Action Innovative Partnership For Action Against Cancer“, kuriuo stengiamasi teikti metodinę pagalbą, stiprinti vėžio prevenciją, suteikti paramą sprendimų priėmėjams, įtraukti imunoterapiją į klinikinę praktiką, vertinti paslaugų kokybės rodiklius ir užtikrinti geresnį efektyvumą. Viceministrė akcentavo, kad taip pat Lietuvoje turime patvirtintą Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programą.
„Jos tikslas – sumažinti Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo onkologinių ligų rodiklius. Turime iššūkių, pavyzdžiui, sveikatos netolygumai tarp regionų. Be to, mums reikia daug dirbti, kad kuo daugiau žmonių įtrauktume į profilaktikos programas. Tikslas, kad jose dalyvautų bent 70 proc. populiacijos, o dabar šis skaičius siekia vos 40–44 proc.“, – dėstė K. Garuolienė.
Kiti Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos tikslai – užtikrinti savalaikę, visavertę ir kokybišką kompleksinę onkologinių ligų diagnostiką ir gydymą, gerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo ir gyvenimo pabaigos kokybę, gerinti onkologijos mokymo kokybę, vystyti mokslą, vystyti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Šiuo metu ES lėšomis įgyvendinamos priemonės – onkologinių ligų prevencinių programų koordinuoto vykdymo diegimas, įstaigų, teikiančių atrankinės mamografinės programos paslaugas, aprūpinimas mamografais, pacientų srautų valdymo modelio Žaliasis koridorius diegimas ir kt.
„Apibendrinant, Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo onkologinių ligų rodiklių dinamika nepakankama. Neužtenka investicijų į infrastruktūrą, vaistus, pastatus, labai svarbios investicijos į žmones – didelės investicijos į infrastruktūrą savaime neužtikrina gerų diagnostikos ir gydymo rezultatų“, – kalbėjo viceministrė.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė pabrėžė, kad sergamumas vėžiu auga, nes ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, gerėja onkologinių paslaugų kokybė. Profesorė išskyrė dvi problemas – didėjantį sergamumą, kurį sunkiau kontroliuoti, ir beveik nesikeičiančius mirtingumo rodiklius. Pirmąją problemą, jos manymu, spręsti reikia vykdant pirminę piktybinių navikų profilaktiką, aiškinant ir paskelbiant vėžio rizikos veiksnius ir tiesiog šviečiant visuomenę. Kalbėdama apie antrąją problemą – per lėtai kintančią mirtingumo statistiką – prof. E. Juozaitytė aiškino, kad ne visus navikus galima „sukontroliuoti“.
„Onkologinės pagalbos prieinamumo gerinimas – iššūkis nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai. Kompleksinis onkologinėmis ligomis sergančių asmenų ištyrimas ir gydymas įmanomas tik onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigoje. Na, o uždaviniai ateičiai – kad vėžio kontrolės programos būtų sėkmingai įgyvendintos Lietuvoje, turime ženkliai sumažinti tabako ir alkoholio suvartojimą, kovoti su nutukimu. Pagerinti visuomenės požiūrį į vėžį ir išsklaidyti žalingą mitą bei klaidimą supratimą apie šią ligą. Įgyvendinti atrankinės gyventojų patikros bei ankstyvosios diagnostikos programas. Siekti, kad pagerėtų visuomenės ir medikų bendruomenės bendradarbiavimas“, – vardijo Kauno klinikų profesorė.
Svarbus tarptautinis bendradarbiavimas
Vienas konferencijos organizatorių, Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas renginyje pabrėžė, kad Europoje fiksuojamas gana aukštas onkologinių ligų mirtingumas ir labai skirtinga išgyvenimo trukmė. Tai, jo teigimu, negali tenkinti europiečių.
„Pirmoji vieta, kur galima pažaboti vėžio plitimą, yra prevencija. Tai ir tabako ir alkoholio apmokestinimas, sumažintas kancerogenų kiekis aplinkoje, „nuo lauko iki stalo“ strategija skatina sveikas dietas. Reikia padaryti viską, kad keistųsi žmonių įpročiai”, – sakė J. Olekas.
Europarlamentaras taip pat pabrėžė vakcinacijos svarbą bei savalaikį diagnozės nustatymą.
„Turime galvoti, kaip grandinė nuo šeimos daktaro iki onkologo sutrumpėtų. Šiandien labai svarbu savalaikis diagnozės nustatymas panaudojant visas galimybes, kurias turime. Reikia skatinti gilesnes medikų žinias, panaikinti jų skirtumus. Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas padės sumažinti diagnozavimo laiką. Reikia pasinaudoti technine pagalba ES šalims–narėms“, – kalbėjo J. Olekas, pridurdamas, kad Europos sveikatos duomenų erdvė skatins mainus ir mokslinius tyrimus.
Didelis akstinas moksliniams tyrimams – kitąmet startuosianti naujoji Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe). 2021–2027 m. laikotarpiu jai planuojama skirti 100 mlrd. Eurų. Nacionalinis vėžio institutas taip pat įsitrauks į šią programą, jau patvirtintas dirbtinio intelekto klinikoje projektas.
„Tarpvalstybinis bendradarbiavimas vėžio diagnostikos ir gydymo srityse yra esminis, siekiant pagerinti rodiklius, apie kuriuos šiandien ir kalbame. NVI yra vienintelė specializuota vėžio diagnostikos ir gydymo įstaiga, akredituota OECI. Esame daugelio svarbiausių organizacijų dalis, taip pat aktyviai dalyvaujame klinikiniuose tyrimuose, kasmet mūsų mokslininkai publikuoja dešimtis naujų publikacijų vėžio tyrimų srityje. Taip pat turime biobanką, vėžio registrą. Tik naudodamiesi tarptautiniais įrankiais ir žiniomis galime pasiekti lokalių laimėjimų mūsų pacientams“, – pabrėžė NVI vadovė prof. S. Jarmalaitė.
Konferencijos organizatoriai – Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas (S&D frakcija), Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje, Lietuvos mokslų akademija (LMA), Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė „Kauno klinikos“, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, Stepono Kairio fondas, Nacionalinis vėžio institutas, Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas.
