Kraujo krešuliai yra pusiau kietos kraujo sankaupos, susiformuojančios venose arba arterijose.

Kraujo krešulys gali būti nejudantis ir užkirsti kelią kraujo tekėjimui. Toks krešulys vadinamas trombu. Krešulys taip pat gali išsilaisvinti, atitrūkti ir keliauti per organizmą – tai vadinama embolija.

Apie tai, kokie yra svarbiausi kraujo krešulių ženklai ir simptomai ir kaip medikai juos gydo, rašo medicalnewstoday.com.

Foto: Shutterstock


Kraujo krešulių ženklai ir simptomai


Kai kurie žmonės susiduria su didesne kraujo krešulių susidarymo rizika. Amerikos hematologų draugijos teigimu, veiksniai, didinantys kraujo krešulių susiformavimo riziką, yra šie:

• geriamųjų kontraceptikų vartojimas;
• nejudrumas (pavyzdžiui, ilgas gulėjimas ligoninėje);
• nutukimas;
• rūkymas;
• didesnis nei 60 m. amžius;
• kraujo krešulių atvejai tarp artimų giminaičių;
• nėštumas;
• intraveninės lašelinės, kateterio įvedimas;
• tam tikro tipo vėžys;
• traumos;
• lėtinės uždegiminės ligos;
• diabetas.

Su didesne krešulių susidarymo rizika susiduriantys žmonės turėtų gerai išmanyti jų ženklus ir simptomus. Pasak Amerikos krešulių asociacijos, simptomai gali skirtis priklausomai nuo kraujo krešulių tipo.

Giliosios venų trombozės simptomai

Gilioji venų trombozė yra venoje (paprastai kojoje) susiformuojantis krešulys, tačiau toks krešulys taip pat gali susiformuoti ir dubens srityje arba rankoje.

Gilioji venų trombozė gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau jei simptomų atsiranda, jie gali būti tokie:

• krešulio vietoje užplūstanti šiluma;
• pažeistos kojos ar rankos jautrumas ar skausmas;
• paveiktos kojos, pėdos ar rankos tinimas;
• oda parausta arba tampa violetinės spalvos.

Simptomai dažniausiai būna vietiniai ir paveikia tik kraujo krešulio pažeistą ranką arba koją. Nacionalinis kraujo krešulių aljansas taip pat pažymi, kad šio tipo krešulių atveju jaučiamas skausmas ar diskomfortas gali priminti tą jausmą, kai patempiamas raumuo.

Plaučių embolija

Plaučių embolija ištinka, kai krešulys ar jo dalis keliauja venomis ir atsiduria plaučiuose. Ši būklė gali pasibaigti mirtimi.

Pasak Amerikos krešulių asociacijos, kai kurie bendrieji plaučių embolijos simptomai gali būti:

• aštrus skausmas krūtinėje, ypač giliai įkvepiant;
• atsikosėjimas krauju;
• karščiavimas;
• galvos svaigimas;
• dažnas pulsas;
• staigiai ištinkantis dusulys;
• prakaitavimas be priežasties.
Patyrus bet kokius plaučių embolijos simptomus, reikia nedelsiant kreiptis skubios medicinos pagalbos.

Arteriniai krešuliai

Arterinių krešulių simptomai paprastai išsivysto greitai, nes dėl jų greičiau nei dėl kitų tipų krešulių organams ima stigti deguonies. Arteriniai krešuliai gali sukelti įvairius simptomus ir komplikacijas, įskaitant širdies smūgį, insultą, stiprų skausmą ir paralyžių.

Kitos kūno vietos, kuriose gali susidaryti krešuliai

Nors gilioji venų trombozė ir plaučių embolija pasitaiko dažniausiai, kraujo krešuliai gali susiformuoti ir kitose kūno vietose.

Pasak Amerikos hematologų draugijos, apie krešulius kitose kūno vietose gali byloti šie simptomai:

• pilvo skausmas, vėmimas ar viduriavimas gali pranešti apie krešulius pilve;
• sutrikusi kalba, silpnumas veido srityje arba rankose, sutrikęs regėjimas, galvos svaigimas stiprus galvos skausmas gali byloti apie krešulius smegenyse;
• sunkumas krūtinėje, krūtinės skausmas, dusulys, pykinimas, galvos svaigimas ar diskomfortas viršutinėje kūno dalyje gali būti krešulių širdyje ženklas.

Diagnozavimas

Diagnostinis procesas gali skirtis priklausomai nuo vietos, kurioje, kaip įtariama, susiformavo krešulys.

Gydytojai gali pasiteirauti apie simptomus ir atlikti tyrimus.

Aterosklerozė
Foto: Shutterstock

Pasak Nacionalinio kraujo krešulių aljanso, kai kurie dažniausiai tokiais atvejais atliekami tyrimai gali būti:

• ultragarso tyrimas, paprastai taikomas siekiant diagnozuoti giliąją venų trombozę;
• venografija – tyrimas, kurio metu į veną suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos ir atliekamos rentgeno nuotraukos, siekiant įvertinti venų būklę;
• magnetinio rezonanso tomografija;
• plaučių angiografija – metodas, kai siekiant išsiaiškinti, ar pacientą ištiko plaučių embolija, pasitelkiama kontrastinė medžiaga ir krūtinės rentgenograma.

Siekdami išsiaiškinti, ar galvos, kaklo, krūtinės ar pilvo srityje susiformavo krešuliai, gydytojai gali pasitelkti kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą. Šio tyrimo metu suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos ir atliekama kompiuterinė tomografija, kad būtų išsiaiškinta, kokia yra kraujo tėkmės būklė ir paaiškėtų, ar yra krešulių.

Gydytojai gali nurodyti atlikti krūtinės srities rentgeno tyrimą, kad būtų galima atmesti kitas galimas priežastis, sukeliančias plaučių embolijos simptomus, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Gydymas

Kraujo krešulių gydymas susideda iš kraujo krešulių dydžio sumažinimo ir kelio naujų krešulių susidarymui užkirtimo.

Paprastai kraujo krešulių gydymui taikomi šie dalykai:

• antikoguliantai – kraujo krešėjimą stabdantys medikamentai, užkertantys kelią naujų krešulių susidarymui ir stabdo esamų krešulių augimą;
• trombolizinė terapija, kuria siekiama išskaidyti krešulius;
• kompresinės kojinės;
• tuščiosios venos filtrai – mažučiai įtaisai, kuriuos chirurgai gali implantuoti į venas, kad užkirstų kelią krešulių slinkimui plaučių link.

Dėl gydymo variantų reikėtų pasitarti su gydytojais. Jei reikia vartoti vaistus, būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl jų dozavimo.

Kraujo krešulių prevencija

Kraujo krešulius gydyti ir užkirsti kelią naujų krešulių atsiradimui gali padėti tam tikri kraujo krešėjimą stabdantys vaistai. Kita efektyvi prevencinė priemonė yra kompresinės kojinės.

Nors ne visų kraujo krešulių įmanoma išvengti, visgi galima imtis veiksmų, užkertančių kelią krešulių susiformavimui. Pasak Sveikatos priežiūros tyrimų ir kokybės agentūros, šie veiksmai gali padėti išvengti kraujo krešulių:

• ilsėdamiesi lovoje, iškelkite kojas maždaug 15 cm aukščiau širdies lygio;
• mūvėkite nespaudžiančias kojines, dėvėkite laisvus drabužius;
• neužmirškite fizinio aktyvumo, nuolat sportuokite;
• reguliariai mūvėkite kompresines kojines;
• kaip įmanoma ribokite suvartojamą druskos kiekį;
• jei tenka ilgesnį laiką sėdėti ar stovėti, dažnai keiskite kūno padėtį;
• venkite be pertraukos sėdėti ar stovėti ilgiau nei valandą;
• visus vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas;
• po keliais nedėkite pagalvės;
• venkite sėdint užkelti koją ant kojos;
• stenkitės išvengti