Nors dažnai manoma, kad hipertenzija yra vyresnių žmonių liga, specialistai pastebi, kad ši liga neretai užklumpa ir jaunesnius. Šiandien padidintas arterinis spaudimas nustatomas ir vaikystėje, paauglystėje, todėl būtina kraujo spaudimą matuoti net esant gerai sveikatos būklei. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu, rašoma pranešime spaudai.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo kardiologo dr. Jono Jarašūno teigimu, nors dažnai žmonės visiškai nejaučia šios ligos ir net nežino, jog ja serga, hipertenzija iš tiesų labai pavojinga. Pasak kardiologo, hipertenzija yra didžiausias rizikos veiksnys, t. y. dažniausiai sukelia tas ligas, nuo kurių Lietuvoje miršta daugiau negu pusė žmonių – širdies infarktą, insultą bei kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Bėda, jog dažnai padidėjusio kraujo spaudimo žmonės nejaučia, ir būtent dėl to hipertenzijos žmonės negydo labai ilgą laiką, o tuomet padidėjęs spaudimas negrįžtamai pažeidžia kraujagysles, sukeldamas minėtas komplikacijas – infarktą, insultą, širdies ritmo sutrikimus, inkstų pažeidimą. „Pasaulinė statistika rodo, kad tik pusė sergančiųjų hipertenzija žino, jog jie turi padidėjusį kraujospūdį“, – konstatuoja gydytojas.

Hipertenzijos paplitimas Lietuvoje yra didžiulis – daugiau negu pusė visų perkopusių 50 metų žmonių Lietuvoje turi padidėjusį kraujospūdį. „Ne veltui širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar užima pirmą vietą mirštamumo statistikoje. Prie to neabejotinai prisideda hipertenzija“, – teigia dr. Jonas Jarašūnas.

Tačiau, pasak patyrusio specialisto, nors hipertenzija yra pats didžiausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, tačiau gera žinia ta, jog ši liga priskiriama modifikuojamiems rizikos veiksniams.
„Paprasčiau kalbant, arterinį kraujospūdį beveik visais atvejais galima efektyviai sumažinti ir išvengti pavojingų ligų. Nepaisant to, Lietuvoje ir visame pasaulyje hipertenzijos gydymui neskiriamas pakankamas dėmesys. Tyrimai rodo, jog iš visų gydomų pacientų tik kiek mažiau negu pusei pasiekiamas tikslinis kraujospūdis. Taigi, jeigu žiūrėtume statistikos suvestinę – pusė pacientų net nežino, jog serga, t. y., gydoma tik pusė visų sergančių, o iš jų tik pusei gydymas yra pakankamas – gauname tikrai nedžiuginančius skaičius. Prie šios prastos statistikos prisideda ir tai, jog hipertenzija yra pakankamai nedėkinga liga gydymui – pacientai dažnai neturi simptomų, jaučiasi gerai, dėl to nėra pakankamos motyvacijos gydytis. Taip pat vis dar gajus klaidingas supratimas, jog hipertenzija yra išgydoma tarsi kokia infekcinė liga – pagėriau vaistus, pasigydžiau, kraujospūdis sumažėjo, ir viskas, pasveikau. Iš tikro pirminė arterinė hipertenzija yra lėtinė liga, ir dažniausiai vaistus tenka vartoti nuolatos visą gyvenimą. Juos nutraukus, po kiek laiko vėl padidėja kraujo spaudimas ir mes grįžtame į pradinį tašką“, – dalinasi patirtimi kardiologas.

„Beje, reikia nepamiršti, kad pirminės arterinės hipertenzijos gydymas susideda iš dviejų vienodai svarbių dalių. Greta medikamentinio gydymo taip pat labai svarbus yra gyvensenos keitimas:

  1. reguliarus fizinis aktyvumas;
  2. druskos ribojimas maiste;
  3. žalingų įpročių atsisakymas.

Tai duoda ne ką mažesnį efektą negu medikamentai, todėl hipertenzijos gydymas turėtų būti kompleksinis“, – pabrėžia gydytojas.

Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje visas dėmesys vis dar nukreiptas į koronaviruso suvaldymą, apribota nebūtina medicininė pagalba. Tačiau, pasak gydytojo, nors dėmesys šiuo metu sukoncentruotas į koronavirusu sergančius pacientus, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai niekur nedingo, jų yra daug.

Tikėtina, kad ir šiais metais Lietuvos mirštamumo statistikos pirmoje vietoje bus širdies ir kraujagyslių ligos. „Iš tikrųjų pirmą karantino mėnesį į ligonines visoje Lietuvoje kreipėsi gerokai mažiau kardiologinių pacientų, tačiau to pasekmes jaučiame dabar. Bent jau Klaipėdoje šiuo metu matomas besikreipiančių kardiologinių pacientų gausėjimas, ir šie pacientai dažnai būna sunkesni, dekompensuoti, širdies ligos užleistos. Tad nepaisant koronaviruso grėsmės raginame visus pasirūpinti ir savo širdimi, nes užleidus ligą, įvykus komplikacijoms, padėti gali būti gerokai sunkiau“, – baigdamas pokalbį perspėja dr. Jonas Jarašūnas.