Šiųmetinė Europos šalių analizė atskleidė, kad į ligonines patekusių pacientų, patyrusių ūminį miokardo infarktą, ypač pandeminėse zonose, sumažėjo net 75 proc. Natūralu, kad ir patys pacientai vengia arba iš viso nevyksta į ligonines, nes šiandieną jos laikomos nesaugiomis. Iki neišsivysto sunkios komplikacijos, kuomet pagalbos teikimas būtų buvęs apsunkintas ir įprasto gyvenimo atvejais. Arba tiesiog mirštama namuose.
Mirčių ir sergamumo statistika iki pandemijos
2018 m. Lietuvoje fiksuotos 39 574 mirtys, iš kurių 33 304 vyresnių nei 60 metų, arba 77 proc. visų mirusiųjų buvo vyresni nei 65 m. Jeigu vertintume mirtingumą pagal mirties priežastis, tai per praėjusius metus nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 21 922 pacientai, nuo infekcinių ir parazitinių ligų – 613. 2019 m. Lietuvoje nuolatinis gyventojų skaičius buvo 2,794 mln.
Vien tik pacientų, priskirtinų didelės ŠKL rizikos grupei (pacientai, turintys išreikštus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, tačiau galintys nejausti jokių simptomų), Valstybinės ligonių kasų duomenimis 2018 m. buvo 276 613 asmenų, 2019 m. sausio 1 d. iš viso tokių pacientų buvo 671 000. Taigi, vien tik šios imties pacientų priskiriamų galimai COVID-19 rizikos grupei yra labai reikšminga populiacija.
Pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis arba turinčių ŠKL rizikos veiksnius (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir rūkymas), susirgus COVID-19 patiria sunkią ligos eigą, ir maždaug 15 kartų jie miršta dažniau.
Kaip galime apsaugoti ŠKL sergančiuosius
Nuo kovo mėn. 12 dienos tiek gydytojai, tiek pacientai privalome išmokti gyventi naujai: planinės diagnostinės, gydomosios procedūros bei konsultacijos gydymo įstaigose nutrūko, reabilitacijos paslaugos sustabdytos, paūmėjus ligai, ar atsiradus naujiems simptomams planinė specialisto konsultacija apsunkinta, o tam tikrais atvejais, ypač vyresnio amžiaus pacientams, netgi sunkiai įmanoma. Tačiau, visuomet išeitis yra.
Kaip galime geriau kontroliuoti ŠKL ligą
1. Atminkime, kai atsiranda labai stiprus, neretai pirmą kartą gyvenime skausmas širdies plote arba įtariamas ūminis miokardo infarktas būtina kviesti GMP.
2. Reikia itin didelio pačių mūsų drausmingumo ir budrumo, laikantis anksčiau teiktų gydytojo rekomendacijų kontroliuojant ligą ir nuosekliai vartojant paskirtus vaistus. COVID-19 bei jos gydymas niekaip neįtakojo vaistų nuo ŠKL vartojimo (nors pradžioje mokslininkams tam tikrų abejonių buvo, tačiau keltos hipotezės nepasitvirtino).
Tikimės, jog šiandienos aplinkybės galutinai įrodė, kad lėtines ligas gydytojams gerokai paprasčiau kontroliuoti turint galimybes skirti inovatyvius vaistus: sudėtinius vienoje tabletėje vaistus nuo kraujospūdžio, būtina sumažinti arba panaikinti skyrimo apribojimus naujiesiems geriamiesiems kraują skystinantiems vaistams, sumažinant poreikį pacientui atvykti krešumo tyrimams. Vaisto farmakoekonominis vertinimas nebetampa naratyvu.
3. Šiandien visas sveikatos priežiūros sektorius ieško sprendimų kaip padėti pacientams. Jeigu baigėsi Jūsų vaistai, receptą gydytojas pratęs, o kurie vartojote vaistus, išduotus pagal nekompensuojamą receptą, tikėtina, vaistinė juos išduos pagal paskutinįjį buvusį receptą. Ypač svarbu tęsti vaistų vartojimą.
4. Pacientams, ypač vyresnio amžiaus, paūmėjus ligai ar atsiradus naujiems simptomams savo savijautą ir būklę (pastarųjų dienų AKS, pulsą, jo ritmiškumą), vartojamus vaistus, esant galimybei, pirmiausia telefonu aptarkite su gydytoju.
5. Nenusižengdami karantino taisyklėms išlaikykime kasdienį fizinį aktyvumą. Nuo šios prievolės ŠKL sergantieji neatleisti! Juk galima atlikti mankštą stebint vaizdo įrašus, šokti klausantis savo mėgstamos muzikos ir kt.
6. Turime pasirūpinti ir imigrantais: vien šių metų sausį ir vasario mėn. į Lietuvą grįžo bemaž 9000 imigrantų, iš kurių daugiau kaip pusė Lietuvos piliečiai.
7. Laikykimės gydytojų specialistų teikiamomis COVID-19 rizikos grupių rekomendacijomis, sergantiems ŠKL. Jas galite rasti čia. Patarimus, ko laikytis sergant cukriniu diabetu rasite čia.
Saugokime save, pacientus ir savo artimuosius!
