Kovą – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnesį – gydytojas pasakoja, kad storosios žarnos vėžys jo praktikoje vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems pacientams, todėl kreipti dėmesį į savo virškinimo sistemą, tuštinimosi įpročius ir bendrą savijautą derėtų ne tik tada, kai žmogus patenka į ankstyvosios diagnostikos programą – Lietuvoje ši programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.

„Paskutiniu metu vis dažniau susiduriu su jaunesniais nei programoje galinčiais dalyvauti pacientais – tai 35-40 metų žmonės. Prieš keletą savaičių operavau 28-erių merginą, kuri sirgo gaubtinės žarnos vėžiu. Tai skaudus įrodymas, kad ši liga jaunėja, todėl JAV jau dvejus metus yra paankstintas programos dalyvių amžius iki 45, planuojama jį dar sumažinti – iki 40-ies“, – pasakojo pašnekovas.

Jaunesni pacientai sudaro apie 10-15 proc. visų pacientų srauto, tačiau tai ypatingai skaudūs atvejai, ypač dėl to, kad neretai tai būna itin užleisti atvejai – juk, gydytojo teigimu, niekas tokiame amžiuje nė nepagalvoja galį susirgti storžarnės vėžiu. Organizmo siunčiamus ženklus jie „nurašo“ hemorojui, tuštinimosi pokyčius teisina fraze „kažką ne tą suvalgiau“, o krintantį svorį susieja su intensyviu sportu ir dietomis.

Gydytojas tuštinimosi pokyčiams įvertinti įprastai skiria mėnesį – jei per tiek pakoregavus mitybą niekas nepasikeičia, skiriama kolonoskopija. Nėra griežtų laiko taisyklių, tačiau jei paskutiniu metu padažnėjo viduriavimas ar vidurių užkietėjimas (arba jų derinys) – tai jau gali būti signalas, kad reikėtų pasitikrinti.

Pagrindinė gaubtinės žarnos vėžio (jei liga neišplitusi) gydymo schema yra chirurgija. Inovacijos medicinoje keičia įrankius, bet ne esmę – anksčiau dominavo atviros operacijos, dabar ir Nacionaliame vėžio institute daugiau atliekama minimaliai invazyvių, laporaskopinių operacijų. Pasaulyje vis labiau įsitvirtina robotinė chirurgija.

Ištyrimas, beje, visose šalyse taikomas tas pats – Lietuvoje taikomi standartai niekuo nenusileidžia kitoms valstybėms. Tiesa, net vykdant ankstyvos diagnostikos programą, kolorektalinio vėžio stadijų pasiskirstymas nesikeičia jau daug metų – iki penktadalio visų atvejų storosios žarnos vėžys diagnozuojamas ketvirtoje stadijoje, tiesa, išaugo pacientų, kurie išgirsta ankstyvos vėžio stadijos diagnozę, skaičius.

„Ankstyva ligos stadija reiškia optimistinį išgyvenamumą. I-II stadijos pacientai neretai miršta ne nuo vėžio, o nuo kitų senatvinių ligų ir patologijų. Net vėlai nustačius ligą gydytojams neretai labai pavyksta prailginti žmogaus gyvenimo trukmę – 70 proc. III stadijos pacientų išgyvena penkerius ir daugiau metų“, – dėstė NVI specialistas.

Gydytojas pripažįsta, kad storosios žarnos vėžys ne veltui vadinamas gyvenimo būdo veidrodžiu – nemaža dalis jo pacientų išties turi viršsvorio. Amerikoje atlikti tyrimai įrodė koreliaciją tarp augančio jaunesnių pacientų skaičiaus ir nutukusių asmenų skaičiaus augimo. Nutukimas, metabolinis sindromas, mažas fizinis aktyvumas labai dažnu atveju būna pagrįsti rizikos faktoriai. A. Dulsko teigimu, kolorektalinis vėžys yra multifaktorinė, kompleksinė liga, dėl kurios išsivystymo nebūna kaltas tik vienas faktorius.

Šiek tiek skaičių:

Storosios žarnos vėžys tarp visų susirgimų piktybiniais navikais yra trečias pagal dažnumą po priešinės liaukos vėžio ir kitų odos navikų.

Pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. 2012 m., remiantis Vėžio registro duomenimis, buvo nustatyti 1679 nauji storosios žarnos vėžio atvejai ir jie sudarė 9 proc. visų piktybinių navikų. Skirtumai tarp lyčių nėra dideli, iš visų 2012 m. nustatytų šios lokalizacijos vėžio atvejų 823 atvejai nustatyti vyrams ir 856 atvejai moterims. Sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklis Lietuvoje yra 56,2 atvejų 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas šia liga nuolatos didėja, kaip ir daugelyje kitų šalių, tačiau vis dar išlieka žemesnis nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos valstybių.

NVI Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės teigimu, Lietuvoje išgyvenamumo susirgus storosios žarnos vėžiu rodikliai nors ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu.

Užduokite Jums aktualų klausimą apie storosios žarnos vėžį ir jau šį ketvirtadienį laidoje „Delfi diena" 15 val. išgirsite gydytojo chirurgo atsakymus.

Jei nematote specialios platformos, klausimus galite rašyti komentaruose arba el. p. sveikata@delfi.lt.