Veiksniai, kurie buvo įvertinti apima cheminius, fizinius ir biologinius veiksnius, poveikius darbo aplinkoje, maisto sudedamąsias dalis ir kitus poveikius. 120 veiksnių yra klasifikuojami kaip kancerogeniški žmogui (I grupė), 83 veiksniai kaip tikriausiai kancerogeniški žmogui (IIA grupė), 314 kaip galimai kancerogeniški (IIB grupė), o 500 priskiriami veiksniams, kurie neklasifikuojami kaip kancerogeniški (III grupė). Apie kancerogenus – aplinkoje ir mityboje – kalbėsimės ir šį ketvirtadienį laidoje „Svečiuose – onkologas“.

„Vertinant veiksnių kancerogeniškumą remiamasi mokslinių tyrimų rezultatais. Moksliniai tyrimai apima rizikos vertinimo tyrimus žmonių grupėse, tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais, taip pat mechanistinius įrodymus, įskaitant mutageniškumo, genotoksiškumo ir kitus tyrimus. Moksliniai įrodymai skirstomi į pakankamus, ribotus ir neadekvačius“, – pasakojo viena būsimos laidos viešnių Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė.

Jos teigimu, yra du pagrindiniai kriterijai, kurie lemia, kad būtų vertinamas veiksnio kancerogeniškumas. Pirmiausia turi būti įrodymų, kad veiksnys veikia žmogų, ir turi būti mokslinių įrodymų arba įtarimų, kad veiksnys gali pasižymėti kancerogeniniu poveikiu.

G. Smailytė primena, kad 2018 metais išleistoje monografijoje buvo įvertintas kavos, mate ir labai karštų gėrimų kancerogeniškumas. Buvo išanalizuoti daugiau nei 1000 stebėsenos ir eksperimentinių tyrimų duomenys, kuriuose vertintas šių gėrimų poveikis daugiau nei 20 vėžio lokalizacijų išsivystymui. Kavos poveikio vėžio atsiradimui žmogui įrodymai įvertinti kaip neadekvatūs – nebuvo kancerogeniškumo įrodymų kasos, kepenų, krūties, endometriumo ir prostatos vėžio rizikai, o kepenų ir endometriumo vėžiui stebėtas netgi apsauginis efektas.

„Kadangi kancerogeniškumo įrodymų nepateikė ir eksperimentiniai tyrimai, kava priskirta veiksniams, kurie neklasifikuojami kaip kancerogeniški (3 grupė). Tuo tarpu labai karšti gėrimai (daugiau nei 65°C) įvertinti kaip tikriausiai kancerogeniški žmogui (2A grupė), kadangi mokslinių tyrimų įrodymai žmogui buvo riboti, nors ir buvo nustatytas ryšys tarp karštų gėrimų ir plokščialąstelinio stemplės vėžio. T.y. šiuo metu dar trūksta tyrimų duomenų, kuriems ateityje susikaupus, šio veiksnio kancerogeniškumas bus vėl įvertintas“, – pabrėžė Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja.

Kita laidos pašnekovė – NVI gydytoja dietologė Lilija Jasevičienė – taip pat pabrėžė, kad neretai kalbant apie kancerogenus mityboje taip pat vyrauja daug mitų, ne visada yra vienas kategoriškas atsakymas.

„Pavyzdžiui, įvertinus visus už ir prieš, pieno produktai žmogui nėra nei privalomi, nei kenksmingi. Tai turėtų būti asmeninis pasirinkimas, priklausomai nuo to, ko jums reikia. Vartojant juos saikingai, suvalgant pusryčiams varškės ar išgeriant puodelį pieno, organizmas gaus reikalingų medžiagų. Tačiau reikia žinoti, kad valgant pakankamai žalių lapinių daržovių ir riešutų organizmas taip pat gaus kalcio ir baltymų,“ – pasakojo L. Jasevičienė.

Gydytoja dietologė kalbėjo, kad daržovių ir vaisių naudos paneigti negalima, mat jie yra labai svarbūs vėžio prevencijai, kad sumažėtų rizika susirgti onkologine liga. Visgi jau susirgusiems, besigydantiems pacientams vaisiai ir daržovės – atskira tema, labai dažnai neteisingai interpretuojama pacientų ir žiniasklaidos.

Atsakymai į labiausiai visuomenę neraminančius klausimus apie kancerogenus – jau šį ketvirtadienį 15 val. laidoje „Delfi diena". Klausimus abiem specialistėms galite užduoti žemiau esančioje formoje:

Jei nematote specialios platformos, klausimus galite pateikti komentaruose arba el. p. sveikata@delfi.lt.