Neretai moterys į gydytojus kreipiasi vėlai, ilgą laiką ignoravusios kūno siunčiamus signalus – dubens skausmą, neaiškios kilmės kraujavimą, pastovų pilvo pūtimą ar tuštinimosi pokyčius.

Vėžio gydymo bei gijimo eigą lemia ne tik laikas, bet ir onkologinės ligos specifika. Pavyzdžiui, kiaušidžių vėžys yra labai agresyvus, šansai pasveikti riboti. Tuo metu gimdos kaklelio vėžio galima kone visiškai išvengti.

„95 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų, kuriuos mes čia NVI Onkoginekologijos skyriuje gydome, galėtų nebūti. Iš visų onkoginekologinių ligų šiai ligai galime užbėgti už akių, jeigu atliekami profilaktiniai tyrimai. Tik neužmirškime, kad neužtenka vieno pasitikrinimo. Kol kas pagal tą metodiką, kurią mes naudojame, citologinio tepinėlio patikimumas yra apie 50 proc. Todėl bent tris tyrimus iš eilės reikia atlikti. Svarbu, kad moterys tikrintųsi reguliariai – kas trejus metus“, – pabrėžė skyriaus vedėja.

Situacijos, kai pacientas Nacionalinį vėžio institutą pasiekia „per vėlai“, nėra dažnos, tačiau skaudžios. Gydytoja vertina kiekvieno paciento išgijimą, bet labiausiai ją džiugina tie pacientai, kurie nustebina ir paneigia net blogiausius scenarijus.

Kita neatsiejama tema – onkologinių pacientų lytinis gyvenimas ir jų seksualumas. Kaip pasakoja G. Klimavičiūtė, seksualumas yra svarbus bet kuriame žmogaus gyvenimo laikotarpyje – tai yra vienas iš žmogaus kūno poreikių. Seksualumas yra ne tik fizinių poreikių tenkinimas, tai yra platesnė sąvoka, reiškianti vyro ir moters savirealizaciją.

„Seksualumas gali būti išreiškiamas rūbais, kurie išryškina formas. Seksualumas yra ir jausmingi džiaugsmai, kūno plastika, švelnumas, prisilietimas, saugumas, intymumas, atvirumas, bučiniai, apsinuoginimas prieš veidrodį, apsinuoginimas prieš partnerį. Seksualumas yra labai individuali savybė, priklausanti nuo situacijos ir amžiaus. Kita vertus, seksualumas yra lengvai pažeidžiamas ir su juo susiję sunkumai, dažnai sukelia problemų kitose gyvenimo srityse“, – kalbėjo psichologė.

Seksualumą gali pažeisti liga. Vėžys yra rimta liga, sukelianti staigius, kartais labai didelius žmogaus įpročių ir gyvenimo būdo pokyčius, psichologinius išgyvenimus. Visgi dėl šiuolaikinių gydymo metodų daugeliui vėžiu sergančių pacientų liga perkeliama į pasyvią būseną, netrukdančią žmogui gyventi.

„Tiesa, onkologinė liga ir jos gydymas turi didelę įtaką seksualiniam gyvenimui, seksualumui ir savivertei. Susidūrus su onkologija sutelkiamas visas dėmesys į gydymo etapus ir procesą, šalutinių veiksnių įveiką ir reabilitaciją, sveikimą. Po to mąstymas linksta link plano kaip grįžti į darbą ir socialinį gyvenimą. Tokiu būdu seksualumas nustumiamas į antrą planą arba visai užmirštamas“, – kalbėjo G. Klimavičiūtė.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria vėžį išgyvenantys asmenys, yra biologiniai, psichologiniai ir tarpasmeniniai. Biologinės pasekmės, kurios paveikia seksualumą, yra hormoniniai pakitimai, kūno pokyčiai, randai, kūno dalies praradimas, fiziologinių pojūčių silpnumas, skausmas, nuovargis. Pacientui reikia laiko iš naujo pamilti bei pajausti savo kūną, atrasti, kas sukelia malonumą ir didina seksualumą. Biologinės pasekmės, tęsė psichologė, apsunkinančios seksualumo patyrimą, gali sąlygoti psichologinius sunkumus. Kūno pokyčių nepriėmimas gali skatinti negatyvų mąstymą, savęs nepriėmimą. Pacientų patiriami seksualumo pokyčiai salygoja distreso išgyvenimą ir neišsprestumo pojūtį, depresijos, nerimo simptomus. Be biologinių ir psichologinių, dar ir tarpasmeniniai santykiai apsunkinančių seksualumo, intymumo patyrimą. Seksualumo pojūtis pažeidžiamas nesantaikos santykiuose, intymumo baime, bendravimo trūkumu.

„Dažnai sergančiųjų partneriai išgyvena emocinius sunkumus kartu su išgyvenančiu vėžį. Bando apsaugoti sergantįjį arba dėl savo baimių vengia seksualumo temos, intymių pokalbių, tokiu būdu tik atstumdami vėžį išgyvenantį asmenį. Toks artimųjų elgesys ir dėl to patyriami sergančiojo išgyvenimai išstumia seksualumą ir intymumą iš asmens gyvenimo“, – kalbėjo G. Klimavičiūtė.

Prie visų iššūkių, su kuriais susiduria vėžį išgyvenantys asmenys, galima paminėti informacijos trūkumą. Visuomenė pripratusi, kad seksualumas ir intymumas patiriamas tik lytinio santykio metu, kurio sergantysis dėl biologinių pasekmių, kaip skausmas, vengia. Seksas dažnai yra būdas patirti intymumą santykiuose, bet intymumas yra išgyvenamas ir daugeliu kitų būdų. Intymumas – tai fizinis ir emocinis artumas vienas kitam. Išgyventi intymumą – tai mylėti ir būti mylimam, rūpintis, gerbti ir branginti vienas kitą, kalbėtis ir klausytis, dalintis ypatingomis akimirkomis.

Psichologė pabrėžė, kad svarstant seksualinius gyvenimo klausimus yra būtina koncentruotis į savo poreikius, norus bei atsižvelgti į savo partnerio troškimus. Nereikia sureikšminti to, kas visuomenėje yra apibūdinama kaip normalus dalykas. Individualaus žmogaus seksualumas ir intymumas neturi ribų. Galima keisti savo nuomonę, atrasti naujų, teikiančių malonumą ir džiaugsmą dalykų. Išgyvenantiems vėžį asmenims labai svarbu žinoti, kad vykstantys pokyčiai yra normalus dalykas, kad ir kiti pacientai su jais susiduria, o dar geriau, jei apie tai galima rasti informacijos – tuomet lengviau pokyčius priimti. Taip pat reikia nepamiršti, kad kylančius neaiškumus ir baimes būtina aptarti su gydytoju, psichologu ir partneriu bei ieškoti efektyviausių, asmeniškai individualiam žmogui pritaikytų sprendimo būdų.

Plačiau apie onkoginekologinį vėžį, lytiškumą ir paciento iššūkius pašnekovės kalbės jau šį ketvirtadienį laidos „Delfi diena” rubrikoje „Svečiuose – onkologas“. Iki tol galite užduoti specialistėms klausimus, į kuriuos atsakymus išgirsite laidos metu.

Jei nematote specialios platformos, klausimus galite siųsti el. p. sveikata@delfi.lt