Kreiptis į gydytojus neskubėjo

„Tuo metu grįždavau iš darbo ir nebenorėdavau nieko daryti, jausdavausi bejėgis, kasdien jaučiau didžiulį nuovargį. Vis dėlto tai atrodydavo normalu, nes turėdavau daug veiklos, dirbau įvairius darbus. Tikrai nemaniau, kad galiu sirgti kokia nors pavojinga liga. Tada pasiskaičiau interneto forumuose, kuriuose daug žmonių rašė, kad jautė didelį nuovargį, o išsityrę rado vėžį“, – savo istoriją pradėjo pasakoti Mantas.

Vyras nusprendė kreiptis į gydytojus, tačiau jokia liga nebuvo rasta.

„Pagalvojau, kad vis dėlto reikia dar papildomai pasitikrinti sveikatą dėl hemorojaus. Dirbu sėdimą darbą ir galvoje sukosi mintis, jog galbūt mane kankina ši liga, nes buvau matęs kraują išmatose. Tačiau tikrai negalvojau, kad bus kas nors baisaus, sakiau sau, kad tikriausiai kas antras biuro darbuotojas su tuo susiduria“, – prisiminė pašnekovas.

Padarius slapto kraujavimo išmatose tyrimą, paaiškėjo, kad jis teigiamas. Tačiau vyrą gydytoja ramino sakydama, kad tikriausiai jį kankina tik hemorojus. Mantas buvo išsiųstas tyrimams pas proktologą.

Proktologas
Foto: Shutterstock

„Dar kartą išsityrus sužinojau, kad reikia važiuoti į Nacionalinį vėžio institutą. Ten nuvykus ir išsityrus, mane pakvietė gydytojas Audrius Dulskas ir neilgai trukus išgirdau įtariamą diagnozę – tiesiosios žarnos vėžys. Po pakartotinių tyrimų diagnozė buvo patvirtinta“, – pasakojo vyras.

Pirminė vėžio stadija, kuri tuo metu nustatyta Mantui, buvo trečia, nors po lapkričio mėnesį atliktos operacijos paaiškėjo, kad galbūt tai antros stadijos vėžys.

„Nesu niekuo ypatingas, todėl pirmos kelios dienos buvo tikrai sunkios. Bet esu pakankamai atsparus tokiems dalykams, tad po kelių dienų susitaikiau su šia liga ir gyvenu toliau. Dabar kiekviena diena kaip šventė. Šiuo metu jaučiuosi visai gerai, nors po operacijos buvo komplikacijų, tačiau jos jau beveik išgydytos, tad iš esmės viskas neblogai“, – sakė pašnekovas.

Mantui buvo taikytas spindulinis gydymas ir chemoterapija, po dviejų mėnesių buvo atlikta operacija.

„Niekada nebuvau operuotas, todėl iš pradžių viskas atrodė labai baisu, visai kaip filmuose. Dabar taikoma chemoterapija, greitai bus pirmas patikrinimas, kuris parodys, kaip sekasi kovoti su liga. Suprantu, kad negyvensiu amžinai, todėl per daug nesijaudinu dėl užklupusios ligos“, – kalbėjo vyras.

Pasak jo, geriau jau pasitikrinti ir sužinoti, kas kankina iš tiesų, nei gyventi nežinioje.

„Nors manau, kad maitinausi pakankamai neblogai, vis dėlto tai dabartinių laikų liga, kai valgome daug perdirbto, saldaus, riebaus maisto, mažai judame, jaučiame nuolatinį stresą. Manau, kad jei jaučiami bent minimalūs simptomai, o žmogui, kaip ir man, atrodo, kad tai nieko baisaus, geriau jau pasitikrinti ir sužinoti, kas iš tiesų kankina. O svarbiausia, sužinojus diagnozę – nenuleisti nosies“, – pataria pašnekovas.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Gali staigiai kristi svoris, kamuoti tuštinimosi sutrikimai

Mantą operavęs Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas chirurgas doc. Audrius Dulskas sako, jog Lietuvoje kasmet nustatoma 1700 naujų žarnyno vėžio atvejų, iš jų apie 800-900 sudaro tiesiosios žarnos vėžys. 25 nauji atvejai 100 000 gyventojų, iš visų vėžio rūšių, šis Lietuvoje yra trečias pagal dažnumą.

Kaip ši liga bus išgydoma – lengvai ar sunkiai – priklauso nuo to, kokioje stadijoje ji yra nustatoma. Jei stadija yra pirminė, vėžys gali būti ir visiškai išgydytas. Vis dėlto net ir vėlesnėse stadijose atrasta liga nebūtinai reiškia mirties nuosprendį – dėl smarkiai patobulėjusios medicinos ir pažengusios stadijos onkologinis susirgimas gali būti sėkmingai sustabdytas.

Gydytojas chirurgas vardija pagrindinius tiesiosios žarnos vėžio simptomus: kraujas išmatose, tuštinimosi sutrikimai, svorio kritimas, nuovargis, kartais jaučiami skausmai.

„Būna atvejų, kai žmonėms staiga nukrenta 20 kg, tačiau vietoje to, kad jie nueitų pasitikrinti, pradeda ieškoti pasiteisinimų. Pavyzdžiui sako, jog pradėjo taikyti naują dietą ar sportuoti. Vis dėlto tokiais atvejais geriau išsitirti ir išsiaiškinti“, – pataria doc. Andrius Dulskas.

Pasitikrinti atvyksta tik prispaudus žmonai

NVI chirurgas pasakoja, kad pacientai į rimtus simptomus prieš nustatant ligą dažnai nė neatkreipia dėmesio: „Vėliau žmogus prisimena, kad po tuštinimosi matė kraują, bet dažniausiai į tai numodavo ranka ir save nuramindavo, kad tai hemorojus. Neretai tokie pacientai būna vyrai. Jie į gydytojus kreipiasi tik prie sienos prispaudus žmonai, kai ji atėjusi į ligoninę pasako, jog po vyro apsilankymo tualete, unitazas būna visas kruvinas, o tuštintis bėga jis kas valandą“.

Nuovargis dažniausiai nebūna vienintelis šios ligos simptomas, kurį pastebi pacientai.

„Pradėjus kalbėti ir įdėmiai klausinėti, paaiškėja, kad pacientui yra pasitaikę ir vidurių užkietėjimo epizodų, taip pat ir viduriavimo, kraujo išmatose, pilvo pūtimo. Tačiau į šiuos simptomus žmonės dažniausiai numoja ranka“, – sakė doc. A. Dulskas.

Audrius Dulskas
Foto: Asmeninins albumas

Sergant tiesiosios žarnos vėžiu, nuovargis jaučiamas dėl kelių priežasčių: net ir nepastebint kraujavimo, dažniausiai jis vyksta, dėl to žmogui gali prasidėti anemija arba kitaip vadinama mažakraujystė. Kita priežastis – apetito sumažėjimas, kurį lemia naviko atsiradimas kūne.

Žmonėms, kuriems virš 50 metų, taikoma profilaktikos programa, pagal kurią galima nemokamai pasitikrinti dėl slapto kraujavimo. Jei slapto kraujavimo tyrimas teigiamas, reikia atlikti detalesnį patikrinimą.

Tačiau, pasak gydytojo, sunkiau ligą pamatyti žmonėms, kurie yra jaunesni nei 50 metų.

„Būna ir taip, kad jie patiria kraujavimą patiria vieną kartą, o vėliau jiems nustatomas vėžys. Dažnai kartu randame ir hemorojų. Svarbiausia – pabandyti įsiklausyti į savo kūną. Jei nuovargis kankina ilgiau nei kelias savaites, atsiranda ir kiti nauji simptomai, reikia pasitikrinti. Geriau tikrintis ir nieko nerasti nei sėdėti sudėjus rankas, o vėliau sužinoti apie pažengusią ligos stadiją“, – sako doc. A. Dulskas.

Vis dėlto tiesiosios žarnos vėžio galima stengtis išvengti. Pasak gydytojo, šios ligos prevencija yra tokia pat, kaip ir daugumos ligų: sveika mityba, perdirbtų, riebių maisto produktų atsisakymas, žalingų įpročių metimas, fizinis aktyvumas, kūno masės reguliavimas. Tai pagrindiniai rizikos veiksniai. Be to, būtina tikrintis profilaktiškai ir dalyvauti visose profilaktikos programose.