Šis metodas yra santykinai nebrangus, plačiai prieinamas, naudojamas įvairių specialybių gydytojų, nesukelia pacientams žinomo žalingo poveikio, nepasižymi jonizuojančia spinduliuote. Todėl jis plačiai taikomas tiriant vaikus bei nėščiąsias. Skirtingai nuo kitos radiologinės įrangos, ultragarsinės diagnostinės sistemos yra kompaktiškos, mobilios, todėl patogios naudoti priėmimo skyriuose, intensyvios terapijos skyriuose bei operacinėse. Tiriant pacientus ultragarsu išgaunami ne statiniai, bet dinaminiai vaizdai, kurie gydytojams suteikia ne tik anatominės, bet ir funkcinės informacijos apie organųs, jų kraujotaką ir kt.

„Sunkiai įsivaizduojama, kad šiuolaikinės diagnostinės ir gydomosios intervencinės procedūros būtų atliekamos be radiologinio tyrimo kontrolės. Ultragarso tyrimas yra vienas iš pirmųjų, kuris yra pasirenkamas atliekant daugelį intervencinės radiologijos, o ypač intervencinės onkologijos procedūrų. Net 90 proc. visų navikų biopsijų yra atliekama tik kontroliuojant ultragarsu. Unikali šio metodo dinaminio vaizdavimo savybė leidžia intervenciniams radiologams atlikti procedūrą greitai, preciziškai ir saugiai. Joks kitas radiologinis tyrimo metodas nėra toks universalus, ergonomiškas, prieinamas ir patogus atliekant įvairias minimaliai intervencines diagnostines ir gydomąsias procedūras kaip ultragarsas“, pabrėžė NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas.

Dabar dažniausiai šalia angiografo, kompiuterinės tomografo galima pamatyti ir ultragarso aparatą. Šis intervencijų kontrolės metodas leidžia daugumą procedūrų atlikti daug greičiau ir gerokai sumažinant jonizuojančios spinduliuotės kiekį. Visados, jei tik galima apsieiti be jos, pirmenybė teikiama ultragarsui. Vienas iš tokių inovatyvių sprendimų yra realaus laiko ultragarso vaizdo suliejimas su anksčiau atliktais kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar pozitronų emisijos tomografijos vaizdais. Tai leidžia net ultragarsu nematomus pakitimus virtualiai „pamatyti“ realiuoju laiku. Atliekant piktybinių navikų naikinimo (abliacijos) procedūras ultragarsinis tyrimas leidžia numatyti abliacijos zonos dydį nenaudojant papildomų vaizdinimo priemonių ir joms būtinų kontrastinių medžiagų.

„Su mokslo pažanga, inovatyvūs sprendimai diegiami ir ultragarsiniuose tyrimuose. Vienas jų yra kontrastiniai ultragarsiniai tyrimai, kurių metu naudojama speciali kontrastinė medžiaga, kuri suleidžiama į kraujotaką ar ertminį organą. Ji leidžia įvertinti tam tikrus pakitimus širdies ir kraujagyslių sistemoje, padeda atskirti piktybinius navikus nuo nepiktybinių. Ypatingai daug žinių yra sukaupta vertinant židininius pokyčius kepenyse. Ultragarsiniuose tyrimuose taikomos kontrastinės medžiagos yra saugios, ir, skirtingai nei kontrastinės medžiagos, kurios naudojamos kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose, neturi jokios rizikos pakenkti inkstams ar kitiems organams. Be to, ši metodika yra pigesnė nei kompiuterinė tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai ir tam tikrai daliai pacientų informatyvumu nenusileidžia magnetinio rezonanso tomografijai“, pasakojo ir Santaros klinikų radiologas dr. Artūras Samuilis.

Be to, kontrastiniai ultragarsiniai tyrimai gali būti taikomi ir minimaliai intervencinių gydomųjų procedūrų metu, kurių metu naikinamas (deginamas, šaldomas) piktybinis navikas. Tai leidžia maksimaliai tiksliai kontroliuoti šias procedūras norint pasiekti maksimaliai teigiamą įmanomą efektą. Kitas inovatyvus sprendimas yra elastografija, kurios pagalba neinvaziniu būdu gali būti įvertinamas audinio standumas (kietumas). Šis metodas leidžia pakankamai tiksliai diagnozuoti kepenų cirozę, todėl gali pakeisti anksčiau plačiai taikytą minimaliai intervencinę diagnostinę procedūrą – kepenų biopsiją. Taip pat šis metodas kombinuojant su kitais ultragarsiniais požymiais padeda atskirti piktybinius pokyčius nuo nepiktybinių.

Visi šie inovatyvūs metodai neaplenkia ir Lietuvos ir yra taikomi didžiosiose ligoninėse.

Apie ultragarsinį tyrimą rubrikoje „Svečiuose – onkologas“ šį ketvirtadienį pasakos ir į skaitytojų klausimus atsakys dr. M. Trakymas ir dr. A. Samuilis. Jiems klausimą galite užduoti žemiau esančioje formoje.

Jei nematote specialios platformos, klausimą galite užduoti komentaruose arba atsiųsti el. p. sveikata@delfi.lt