„Kovą su vėžiu reikia pradėti dar iki diagnozės“, - įsitikinusi genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė bei Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė. Ji pabrėžia, kad sveika gyvensena didina tikimybę niekada neišgirsti šios diagnozės. Šiandien, deja, šis skaičius kasmet vis dar siekia 18 tūkst. – po 50 žmonių kasdien.

Paklausta, ar Lietuvoje turime visas priemones efektyviai vėžio diagnostikai ir gydymui, profesorė teigia - situacija tikrai gerėja. Šalyje atnaujinama vėžio diagnostikai svarbi radiologinė įranga, atnaujinta radioterapijos įranga, ilgėja kompensuojamų inovatyvių vaistų sąrašas. Tai kodėl Lietuvos vėžio statistika viena prasčiausių Europoje?

„Vėžio kontrolės politika stokoja sisteminio požiūrio, nuolatiniu kryptingų investicijų, šiuolaikiškos strategijos. Sveikatos sistemos investicijos dažniausiai keliauja skylių lopymui: radioterapinė įranga peržengė bet kokią naudojimo ribą, tuomet atnaujinome; trūksta inovatyvių vaistų, registruojame vieno tipo biologinę terapija, bet pataupome ties kita. Sėkmingai kovai su vėžiu būtini visi įrankiai, o šiuo metu gydytojai priversti dirbti pusiau surištomis rankomis“, - kalbėjo NVI vadovė.

Ankstyvoji vėžio diagnostika gali išgelbėti ne vieną gyvybę – iki 90 proc. ankstyvųjų stadijų navikų sėkmingai išgydomi. Deja, Lietuvoje trečdalis navikų vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai visiškai pasveikti nebeįmanoma. Naujausi molekulinės biologijos ir genomikos atradimai sukūrė prielaidas onkologijoje atsirasti naujos kartos diagnostinėms priemonėms. Genetinės diagnostikos metodai leidžia, įvertinus naviko molekulinius ypatumus, individualizuoti priešnavikinį gydymą, parinkti specifinę biologinę taikinių terapiją. Tačiau, pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktoriaus prof. Feliksas Jankevičius, šie pasiekimai nepadarys to, ką privalo pats pacientas.

„Niekam ne paslaptis, kad iki 50 proc. vėžio atvejų gali išvengti pats žmogus. Mūsų, medikų, tikslas yra ne tik gydyti, bet ir padidinti žmonių informuotumą apie vėžio ligą, aptarti proveržį šioje srityje, atsiradusias naujas mokslo įrodymais pagrįstas vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo galimybes. Visos šios pastangos skirtos tam, kad liga būtų diagnozuota labai anksti, arba tam, kad sugebėtume išvengti vėžio ligos. Nuolat kalbame apie tai, kaip svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir nors kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris atlikęs pačius paprasčiausius tyrimus gali įtarti tiek onkologinės, tiek ir kitų ligų pradžią. Ir, žinoma, būtinai dalyvauti vėžio prevencijos programose. Tai turi būti žinoma visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Gyvenseną galima keisti ir pusiaukelėje, sulaukus 50-ies – niekada ne vėlu perimti atsakomybę už savo sveikatą“, – primena prof. F. Jankevičius.

Ankstyvoji vėžio diagnostika ir gydymo tobulinimas – pagrindinės priemonės, padedančios pasiekti geresnių vėžio kontrolės rezultatų. Prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“. Šie mokslininkai vieni pirmųjų Lietuvoje įvertino daugelio navikų molekulinį profilį ir pasiūlė naujų diagnostinių ir prognozinių žymenų bei inovatyvių, klinikoje pritaikomų jų tyrimo metodų.

Apie tai, ką kiekvienas mūsų galime nuveikti, kad išvengtume onkologinės ligos, kokius įrankius kovoje su vėžiu turime čia, Lietuvoje, ir ar jie prilygsta vakarietiškam gydymui, koks šiuolaikinis pacientas ir jo poreikiai – jau šį trečiadienį DELFI Diena rubrikoje „Svečiuose – onkologas“.

Prof. S. Jarmalaitei ir prof. F. Jankevičiui klausimus užduoti galite žemiau esančioje formoje:

Jei nematote specialios platformos, klausimus galite siųsti el. p. sveikata@delfi.lt arba parašykite juos publikacijos komentaruose.