Kasdien kentė perrišimus
Energingas 69 metų vyras po trūkusios stemplės operacijos daugiau nei mėnesį praleido dirbtinės komos būsenos, organizmas taisėsi labai sunkiai: išgyveno kraujo užkrėtimą, per specialų zondą buvo maitinamas tiesiai į skrandį, reabilitologų komanda pamažu pastatė nusilpusį vyrą ant kojų. Tačiau žaizda krūtinėje nesitraukė, jėgos silpo.
„Chirurgai tik skėsčiojo rankomis, valė žaizdą, tačiau situacija negerėjo. Žaizdos pasėlis nieko nerodė, tad ir jokie antibiotikai, kurių išgėriau galybę, neveikė. Jaučiau, kad pradėjau gyvas pūti. Man beliko tik kantriai vaikščioti į žaizdos perišimus, kurie sukeldavo didelį skausmą, žaizda smarkiai pūliavo. Jaučiausi beviltiškai, matydami mano kančias kentėjo ir mano artimieji, nes niekuo negalėjo padėti“, – siaubingas dienas prisiminė Antanas.
Apie medicinos naujovę – vakuuminę neigiamo slėgio žaizdų terapiją vyras atsitiktinai perskaitė spaudoje ir suskubo konsultuotis su gydytoju Zigmantu Urniežiumi, Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovu.
„Gydytojas įspėjo, kad laukia ilgas gydymas. Tačiau neturėjau jokio pasirinkimo. Taip per keletą mėnesių vakuuminė terapija ir gydytojo rūpestis mane sugrąžino į gyvenimą“, – prisiminė Antanas.
Kai antibiotikai būna neveiksmingi
„Kai kurios ligos neišvengiamai susijusios su chirurgija, o chirurgija komplikuotais atvejais – su infekcijomis ir žaizdomis. Būna, kad dėl pačios ligos, dėl nusilpusio imuniteto ar gretutinių ligų, po operacijos kyla audinių infekcijų. Žaizdos negyja ir tuomet, kai pacientas serga, pavyzdžiui, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, kvėpavimo nepakankamumu, tuomet blogėja audinių aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, dėl kraujotakos sutrikimų infekcija įsisenėja ir tampa lėtine, itin sunkiai pagydoma“, – pasakojo gydytojas Z.Urniežius.
Kodėl tokių žaizdų neįveikia antibiotikai? Gydytojas paaiškino, kad esant infekcijos židiniui, jį išgydyti vaistais labai sunku, o kartais ir neįmanoma, nes apie tą židinį susiformuoja tarsi apsauginis audinių sluoksnis, kuris nepraleidžia jokių medikamentų, todėl žaizda negyja, jos sienelės niekaip negali sulipti, užsidaryti. Todėl žmogus būna priverstas kentėti ir tarnauti ligai.
Negyjančios žaizdos smarkiai apsunkina gyvenimą: žmogus kenčia skausmą, negali įprastai judėti ir dirbti, jam tampa sunku palaikyti švarą, nes jis negali normaliai nusiprausti, maudytis. Neretai dideles žaizdas persekioja ir sunkiai pakeliamas kvapas. Kurį laiką žmonės bando gydytis perrišimais, bet dažnai nuleidžia rankas, nes neturi jokio gydymo plano ir vilties, kad pavyks pasveikti.
Negyjančios žaizdos kelia ne tik skausmą ir įvairių nepatogumų. Lėtinė infekcija dažnai plinta organizme sukeldama įvairių komplikacijų. Taip gali pakenkti inkstų funkcijai, išplisti į kitus organus, o tai dar pablogina paciento būklę. Dėl apleistų žaizdų neretai kyla kraujo užkrėtimas, tenka amputuoti galūnes.
Būtina parodyti specialistui
Gydytojas Z.Urniežius bet kokią žaizdą rekomenduoja parodyti specialistui ir neužsiimti savigyda.
Nutinka, rodos, paprasta buitinė trauma – žmogus įsipjovė, įsidūrė. Žaizda nedidelė, nedaug paraudusi, bet gili ir pavojingoje kūno vietoje, pavyzdžiui, pade ar delne, kur daug skaidulinių audinių, kurie nėra elastingi. Žaizdoje dar slepiasi svetimkūnis. Infekcija tyliai plinta ir gadina giluminius audinius.
„Pacientas supranta, kad situacija tikrai rimta, tik tada, kai pakyla aukšta kūno temperatūra, leidžianti įtarti, kad prasidėjo kraujo užkrėtimas – sepsis. Tuomet infekuotai vietai niekuo padėti nebegalime. Tenka atlikti amputaciją. Nes tuomet gelbstime nebe galūnę, o žmogaus gyvybę, kuriai grėsmė kilo, rodos, nuo menkos žaizdelės“, – pasakojo gydytojas Z.Urniežius.
Valo žaizdą ir sutraukia jos kraštus
Vienas efektyviausių žaizdų gydymo būdų – vakuuminė terapija, kuri sudėtingesniais atvejais taikoma ligoninėje, o žaizdai pradėjus gyti, ir namuose.
Vakuuminė neigiamo slėgio sistema – tai nedidelė gydytojo programuojama įranga, sukurianti žaizdos gijimo procesą skatinančią aplinką. Ji skirta pacientams su lėtinėmis ar ūmiomis traumomis ir atsivėrusiomis žaizdomis, stipriais nudegimais, opomis (diabeto, kojų venų ar spaudimo) ir odos persodinimais. Terapija skatina sunkių žaizdų – trofinių opų ar pragulų gijimą, veikdama žaizdą neigiamu slėgiu per specialią tvarstomąją medžiagą.
Ant žaizdos užklijuojamas specialus tvarstis, o į žaizdą dedamas porėtas audinys, panašus į kempinę.
Neigiamas slėgis padeda sutraukti žaizdos kraštus, pašalinti žaizdos skysčius ir infekcijas bei skatina granuliacinio audinio formavimąsi, kuris ypač svarbus gyjant žaizdai. Kitaip nei su marlės tvarsčiais, kurie tiesiog uždengia žaizdą, vakuuminė terapija aktyviai veikia tam, kad paskatintų žaizdos gijimą.
Šis gydymo metodas atlieka kelias funkcijas: ne tik pašalina infekuotą sekretą, bet ir suartina audinius, skatina jų sulipimą, neigiamas slėgis skatiną kraujagyslių augimą ir audinio formavimąsi, prie neigiamo slėgio greičiau pasišalina negyvybingų audinių fragmentai, kurie padengia žaizdos dugną ir įprastai perrišant lėtina gijimą.
Taupo laiką ir pinigus
Priklausomai nuo žaizdos pobūdžio, naudojant vakuuminę terapiją, žaizda palyginti su tradiciniais tvarstymo metodais perrišinėjama gerokai rečiau, todėl pacientas patiria mažiau skausmo ir įtampos.
Ši sistema žmogui nesukelia jokių nemalonių pojūčių, leidžia laisvai judėti, praustis. Užklijuota specialia plėvele žaizda visai atribojama nuo aplinkos – nuo rūbų ir patalynės, o tai neleidžia infekcijai plisti ir atsinaujinti.
Vakuuminė terapija padeda ir pacientams, kurių negalima operuoti dėl bendros jų sveikatos būklės, o gydymas įprastais tvarsčiais užtrunka mėnesių mėnesiais.
„Naudodami vakuuminę terapiją sutaupome ir laiko, ir lėšų. Įsivaizduokite, kaip sumažėja krūvis slaugytojams, kai jiems nebereikia kasdien perrišinėti ligonių žaizdų. Pacientai gerokai trumpiau gydomi ligoninėje, greičiau sveiksta, infekcijos neatsinaujina, o ir perrišimams į ligoninę jiems atvykti reikia vos kartą ar du per savaitę“ , – vardijo gydytojas Z.Urniežius.
