Pasak merginos, ši patirtis – ne tik milžiniškas emocinis, bet ir sunkus finansinis iššūkis, rašoma pranešime spaudai.

Sunkios ligos – visada netikėtos

27 m. moteris šiandien džiaugiasi – praėjo daugiau nei vieneri metai ir nebuvo nustatyta jokių pakitimų balso stygose. Nors kiekviena kelionė pas gydytojus – įvykis, reikalaujantis kuo efektyviau suvaldyti stresą.

„Dar iki šiol prisimenu šoką, kai laukdavau savo vizito pas gydytoją. Aplinkui – žmonės su įvairiomis gerklės vėžio stadijomis, kai kuriems – išpjautos trachėjos ir likusios atviros ertmės prie kaklo. Bijojau, jog ir man taip nutiks, svarstydavau, kaip reiktų paslėpti tokios operacijos padarinius“, – pasakoja Vaida.

Pasak jos, kitas iššūkis – prarasta galimybė kalbėti mažiausiai kelioms savaitėms po kiekvienos operacijos. Po to – balsas pamažu atsirasdavo, tačiau į pradinę stadiją jis taip ir nebegrįžo.
„Dabar aš visada šiek tiek prikimusi. Dažnai sulaukiu klausimų, ar esu peršalusi, ar sergu“, – sako vilnietė.

Sunku buvo ir finansiškai

„Per tą pusmetį iš viso nedirbau kelis mėnesius, tad teko gauti kelis nepilnus atlyginimus. Žinoma, gavau ligos pašalpą, tačiau tai nebūtų kompensavę patirtų išlaidų, jeigu nebūčiau gyvenusi su tėvais“, – pasakoja Vaida.

Moteris teigia, jog nė nenorėtų pagalvoti, kaip būtų reikėję spręsti finansinius klausimus, jei būtų nuomojusis būstą. O pati žinia apie ligą – buvo netikėta, jai moteris nei morališkai, nei finansiškai nebuvo pasiruošusi.

„Net ir dabar būtų sunkoka – nors jau esu ištekėjusi ir nebegyvenu su tėvais, abu su vyru dirbame ir gyvename Vilniuje, tačiau esame pasiėmę paskolą būstui. Tad nedarbas – didelė prabanga bet kuriam žmogui, kuris suserga sunkia liga – tai būtų vėžys, infarktas, ar išsėtinė sklerozė“, – sako moteris.

Vėžiu serga apie 80 tūkst. žmonių

„Žmonės kasdien sužino įvairias kritinių ligų diagnozes, netikėtai bet kurį gali ištikti insultas, infarktas ar vėžinis susirgimas. Ko gero nemaža visuomenės dalis esame turėję panašių situacijų savo aplinkoje ir žinome, kokie sunkūs tai išgyvenimai“, – sako Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais onkologinių ligų naujų susirgimų nustatoma apie 18 tūkst. žmonių. Iš viso mūsų šalyje yra apie 80 tūkst. sergančiųjų vėžiu. Tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligos šiuo metu pasitaiko vis dažniau įvairaus amžiaus žmonėms. Higienos instituto duomenimis, 2018-aisiais Lietuvoje buvo užfiksuota virš 19 tūkst. insultų ir 16,5 tūkst. infarktų.

Sergant – svarbūs ir asmeniniai finansai

„Sunkiai susirgus labai svarbus tampa finansų klausimas – dažnai žmonės nebegali dirbti, vadinasi, sumažėja gaunamos pajamos, o gydymas reikalauja papildomų išlaidų. Daug sunkiau kovoti su liga, kai turi galvoti, iš ko nusipirkti vaistų, vitaminų ar kaip tuo metu pasirūpinti vaikais, šeima“, – sako A. Bakšinskas.

Šiais metais „Spinter“ atliktas Lietuvos gyventojų ilgalaikio taupymo įpročių tyrimas parodė, jog net 71 proc. savo išaugusius poreikius tikėtųsi padengti iš valstybės išmokos. Tuo tarpu asmeninių santaupų turėtų tik 43 proc., gyvybės draudimo išmoka ar sukauptomis lėšomis pasinaudotų kas penktas Lietuvos gyventojas (20 proc.).

„Apklausa atskleidė tam tikrą mūsų visuomenės paradoksą – ištikus nelaimei trys ketvirtadaliai gyventojų pirmiausia atsigręžia į valstybę, nors tuo pačiu yra įsitikinę, kad valstybės galimybės padėti žmogui nelaimės atveju yra labai ribotos“, – atkreipia dėmesį A. Bakšinskas.

Tyrimo duomenimis, net 63 proc. gyventojų nemano, kad valstybė jiems galėtų padėti ištikus nelaimei. Ir tai atspindi Lietuvos realybę – „Sodros“ mokama ilgalaikė ligos išmoka siekia 62 proc. vidutinio atlyginimo dydžio.

Jeigu gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta prieš daugiau nei penkerius metus, specialistai pataria peržiūrėti sutartį ir skirti tiek lėšų kritinių ligų draudimui, kad draudimo suma siektų mažiausiai 6 mėnesių pajamų dydį. Tokiu atveju žmonės gali gauti pakankamą kiekį lėšų, kurios padėtų šeimai sunkiu laikotarpiu.