Vis dažniau į gydymo įstaigą dėl ūminio miokardo infarkto atvežtam ir tik į penktą ar šeštą dešimtmetį įžengusio ir iki tol jokių nusiskundimų neturėjusiam vyrui, nustatomas VOS vienas rizikos veiksnys (pvz., padidėjusi blogojo cholesterolio koncentracija), lėmęs aterosklerotinės ligos atsiradimą kraujagyslėse.
Dar didesnė žala kraujagyslėms, kai tarpusavyje sąveikauja didieji rizikos veiksniai – rūkymas, padidintas kraujospūdis, mažas fizinis aktyvumas. Suprantame, kad susirgus širdies ir kraujagyslių liga, natūraliai kylantį klausimą, kodėl ir ką reikėjo daryti kitaip, keičia svarbiausias klausimas – kaip aš pats esu pasiruošęs ateities pokyčiams ir įsitraukęs į savo asmeninės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdymą. Kas mano gyvenime keisis, ar turėsiu atsisakyti iki susirgimo mėgiamų veiklų, užsiėmimų, darbo?
Širdis paslaptingas ir labai gyvybingas organas. Įvykęs miokardo infarktas gali negrįžtamai pažeisti širdį, tačiau tinkamas organizmo mobilizavimas, mūsų pradėti asmeniniai pokyčiai, gali padėti kompensuoti šią netektį. O mums patiems tai leis ir vėl mėgautis kasdiene veikla, buvusia iki ligos. Nesuklysime sakydami, kad šiandieninis ligos supratimas, medikamentinio gydymo galimybių prieinamumas leidžia visiškai kontroliuoti ligą. Tiesa, esant vienai sąlygai – būtinas sergančiojo įsitraukimas ir bent 10 kasdienių rekomendacijų laikymasis.
1. Žinoti savo pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškimą nulėmusius rizikos veiksnius ir juos valdyti pasiekiant organizmui saugias ir nekenksmingas jų vertes:
a) Arterinis kraujospūdis. Atsitiktinio matavimo metu AKS turi siekti < 140/90 mmHg (išimtys gali būti vyresnio amžiaus pacientams).
b) Cholesterolio koncentracija. Persirgusiems širdies infarktą ar sergantiems išemine širdies liga, blogojo cholesterolio vertė turėtų siekti < 1,4 mmol (nauja dar griežtesnė šiųmetinė ekspertų rekomendacija).
c) Nerūkyti. 2019 m. PSO elektronines cigaretes ir bet kokius kaitinamuosius tabako gaminius pripažino kaip kenksmingus sveikatai. Atminkite, kad niekada nėra vėlu mesti rūkyti. Vien tik šis sprendimas keletą kartų labiau gali apsaugoti nuo kartotino miokardo infarkto pasireiškimo. Beje, galime laikyti kone neginčytina taisykle, kad rūkančios jaunos moterys labiau linkusios patirti ūminį miokardo infarktą.
d) Stengtis kontroliuoti kūno svorį, o sergantiesiems cukriniu diabetu – būtina itin griežta glikemijos kontrolė.
2. Sergantiesiems rizikos veiksnių kontrolė ir ligos valdymas galimas tik medikamentais. Deja, jokie žoliniai preparatai ar keleriopai brangesni maisto papildai kontroliuoti ligos nepadės.
Nepasitaręs su gydytojais nepriimkite jokių sprendimų nutraukti vaistų vartojimą, juos keisti kitais. Atminkite, kad persirgus miokardo infarktą 2 kraują krešumą mažinančius vaistus reiks vartoti 12 mėn., o vėliau vieną jų, kaip ir dalį kitų – iki gyvenimo pabaigos.
3. Atsakingai vykdyti visus gydytojo nurodymas, jų nesupratus – aptarkite su gydytoju, viską nuodugniai išsiaiškinkite. Idealu būtų, jeigu kiekvieno vizito pas gydytoją metu, pateiktumėte surašytas AKS, pulso vertes, jaustus simptomus ir kt. Pacientams, po aktyvaus ligos gydymo nukreipiamiems į reabilitacijos gydymo įstaigas, atsakingai įsitraukti į sudaromas fizinio aktyvinimo programas, neretai daugumai sergančiųjų tampančia esminių pokyčių gyvenimo pradžia. Labai svarbu grįžus iš reabilitacijos – tęsti ir lavinti įgytus naujus įgūdžius – mankštintis, būti fiziškai aktyviam.
4. Nemažesnis kaip 300 min/per savaitę (siektinas > 420 min/sav) fizinis aktyvumas, kurių metu pulsas padidėja iki 30-50 proc. nei ramybėje, – ėjimas ristele, lengvas iki suprakaitavimo ėjimas, važiavimas dviračiu. Anksčiau vyravusią nuostatą, kad geriau bet koks fizinis aktyvumas nei jokio, keičiamas į širdžiai paveikesnį kasdienį vidutinio – didesnio intensyvumo fizinį aktyvumą. Nemėgstantiems sportuoti, ar neturintiems šių galimybių, perteklinis, priverstinis judėjimas namų ūkyje taip pat yra naudingas širdžiai.
5. Vartoti tinkamą kiekį (gausiau) lietuviškų vaisių ir daržovių, jose yra visų mums reikiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Apriboti sūraus, riebaus maisto vartojimą bei maisto gardinimą valgomąja druska.
6. Miegoti ne mažiau kaip 6 valandas. Įrodyta, kad miegantieji mažiau turi iki 18 proc. didesnę tikimybę patirti širdies priepuolį, lyginant su miegančiaisiais 6-9 valandas. Arba besiilsintys vos 5 valandas turi net 52 proc. didesnę infarkto išsivystymo riziką, lyginant su miegančiaisiais 7-8 valandas.
7. Ilgesni nei 6 valandos sėdėjimas be pertraukėlių reikšmingai didina ne tik širdinių, bet ir kitų ligų išsivystymo riziką. Todėl bent kas valandą rekomenduojama 5-7 min pasimankštinimo petraukėles. Ir jeigu šias 6 sėdėjimo valandas pakeistume 1 valanda intensyvia fizine veikla, net 74 proc. sumažintume mirtis dėl ŠKL.
8. Kasdieniams pasivaikščiojimams rinkimės žaliuosius plotus, taip išvengsime užterštos aplinkos poveikio kietosiomis dalelėmis. Vienas naujausių tyrimų rodo, kad dyzelinių variklių išmetamosios dujos, patekusios į kraujo apytaką, sukelia uždegiminį širdies ir kraujagyslių (ŠKL) pažeidimą, skatina širdies atakas ir didina insulto riziką.
9. Gyvenkime darnoje su aplinka: siektina aplinkos garsumas < 45 dB, kai, laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 dB, šnabždesys – 30 dB, įprastinis garsas kambaryje siekia 40 dB. Triukšmo mes negalime kontroliuoti, nes jis veikia mūsų autonominę nervų sistemą. Tačiau, visuomet galime mažinti buvimo triukšme laiką, būti kuo toliau nuo galimo garso šaltinio, naudoti individualias klausos apsaugos priemones – apsaugines ausines, specialius ausų kamštukus, poilsiui ir miegojimui pasirinkti erdvę labiausiai nutolusią nuo triukšmo šaltinio. Beje, sumažinus automobilio greitį nuo 50 km/h iki 30 km/h, triukšmo lygis sumažėja 5 dB.
10. Suraskite sau individualų receptą, kaip atsispirti aplinkos stresui ir neigiamam poveikiu. Tapkite sveikos gyvensenos pavyzdžiu savo aplinkai.
Ką būtina žinoti apie kraujospūdį: kardiologas įvardijo, kada reikėtų susirūpinti:
