Kai orai po vasaros staigiai atšąla, vieniems staigiai pasidaro šalta kad ir ką bedarytų. Kitiems toks atšalimas visai malonus. Kodėl taip yra?

Žmogus yra žinduolis, todėl sugeba jausti temperatūrą ir jos pokyčius, tai yra labai svarbu išgyvenimui. Šis sugebėjimas vasarą mus apsaugo nuo karščio, o žiemą nuo hipotermijos – sušalimo. Normali suaugusio žmogaus kūno temperatūra yra nuo 35,5 iki 36,9oC. Reiktų atkreipti dėmesį, kad senstant kūno temperatūra žemėja, o vaikams – atvirkščiai, būna aukštesnė. Tad vyresnių nei 65 metų žmonių vidutinė temperatūra yra nuo 35,6 iki 36,3oC, tuo tarpu vaiko iki dviejų metų vidutinė temperatūra svyruoja nuo 34,7 iki 37,3oC. Taigi, nepaisant pasikeitusių aplinkos sąlygų, oro atšalimo, mūsų organizmas, įvairiais mechanizmais, palaiko tinkamą šerdinę temperatūrą. Pakitus odos paviršiaus temperatūrai, dėl aplinkos temperatūros pokyčių, mūsų odoje esančios nervinės ląstelės reaguoja ir perduoda šią informaciją smegenims. Iš smegenų perduodamas signalas į kraujagysles, kurios, jei karšta, atsipalaiduoja ir taip daugiau šilumos išspinduliuojama į aplinką ir atvirkščiai, susitraukia, norint išsaugoti šilumą, atšalus. Pirmiausia šis procesas įvyksta paviršinėse, odoje esančiose, kraujagyslėse, todėl pirma organizmo reakcija į šaltį – šaltos galūnės. Norint prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų bei palaikyti tinkamą vidutinę temperatūrą – gyvūnai tradiciškai keičia kailį, tuo tarpu žmogus – sezoniškai keičia rūbus.

Vėsumos pojūtis ir šąlančios galūnės – ar tai skirtingi dalykai, ar turintys sąsajų?

Nepaisant to, kad privalome palaikyti panašią kūno temperatūrą, kiekvienas žmogus jaučia šaltį skirtingai. Atšalus orams galime pastebėti, kad vieni vis dar vaikšto su šortais, o kiti ne tik apsimovę kelnes, bet ir užsidėję pirštines. Kodėl taip yra? Vienas iš veiksnių yra kūno paviršiaus plotas. Kuo didesnis kūno paviršiaus plotas, tuo daugiau šilumos išspinduliuojame į aplinką, todėl sąlyginai didesnį kūno paviršiaus plotą turintys žmones sušąla greičiau. Nepaisant to sakoma, kad stambūs žmonės šaltį toleruoja geriau. Taip, tai tiesa, nors jų kūno paviršiaus plotas yra didesnis, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į kitą faktorių – paviršinių riebalų kiekį. Riebalai yra labai geras šilumos izoliatorius, todėl žmonės, turintys didesnį paviršinių riebalų kiekį, geriau toleruoja šaltį.

Dažniausiai šalčiau būna moterims, ypač jaunoms, lyginant su vyrais. Taip pat ilgainiui vis vėsiau darosi seniems žmonėms, kuriuos dažnai pamatysi vasarą su vilnonėmis kojinėmis. Kodėl taip yra?

Visi puikiai žinome, kad moterys blogiau toleruoja šaltį lyginant su vyrais. Pirma, moterims yra daug labiau išreikštas odos paviršinių kraujagyslių spazmas. Šis organizmo apsauginis mechanizmas lemia šaltų galūnių pojūtį. Antra, vyrai yra pranašesni, nes jiems būdingas aukštesnis hormono testosterono lygis. Šis hormonas sumažina odoje esančio šalčio receptoriaus jautrumą, kas lemia geresnę toleranciją šalčiui.

Nepaisant to, kad šaltį blogiau toleruoja moterys ir vyresni žmonės, biologiškai sąsajų nėra daug.

Yra daug faktorių, kurie lemia padidėjusį vyresnių žmonių jautrumą šalčiui. Senstant lėtėja medžiagų apykaita, todėl organizmo reakciją į šaltį daug lėtesnė, pavyzdžiui, lėtėja paviršinių odos kraujagyslių susitraukimo laikas, kas lemia didesnį šilumos išspinduliavimą į aplinką. Taip pat dėl lėtėjančios medžiagų apykaitos, sulėtėjusių organizmo reakcijų, vyresnių žmonių vidutinė temperatūra yra žemesnė. Kitas faktorius, veikiantis blogėjančią šalčio toleranciją, yra plonėjantis paviršinių riebalų sluoksnis, todėl santykinai didėjant paviršiaus plotui ir esant blogesnei šilumos izoliacijai greičiau sušąlama.

Kokių priemonių reikėtų imtis, jei žmogus labiau jaučia vėsumą nei kiti? Ar dėl to reikėtų kreiptis į gydytoją?

Galime remtis liaudies išmintimi – reikia grūdintis. Rekomenduočiau sveikai gyventi, aktyviai sportuoti, bent po dvi valandas kiekvieną dieną praleisti lauke, ypač orams šąlant, kad organizmas geriau prisitaikytų prie kintančios aplinkos temperatūros. Taip pat, kaip grūdinimosi metodas, rekomenduojama šaltas dušas, kuris gerina organizmo adaptaciją šalčiui. Visgi, jeigu šie metodai jums nepriimtini, siūlyčiau tinkamai apsirengti orams atšalus.

Tam tikrais atvejais padidėjęs jautrumas šalčiui gali būti ir ligos požymis. Ypač, jeigu iki šiol šaltį toleruodavote gerai, tačiau staiga šalčio tolerancija sutriko. Tam tikros ligos kaip padidintas kraujospūdis, cukrinis diabetas, mažakraujystė ar skydliaukės funkcijos sutrikimas gali lemti pablogėjusią šalčio toleranciją. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tam tikri arterinį kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai dėl savo poveikio kraujotakai gali lemti padidėjusį jautrumą šalčiui.

Kada šąlančios galūnės – ligos požymis? Ką daryti, jei galūnės šąla neįprastai? Kada kreiptis į gydytojus?

Įprastai šąlančios galūnės yra normali organizmo reakcija į šaltį. Visgi jeigu žmogus skundžiasi tik plaštakų ar pėdų pirštų šalimu, pabalimu, pamėlynavimu, pereinančiu į stiprų paraudimą bei skausmingumą, būtina atkreipti dėmesį. Šie simptomai gali būti ligos požymis. Reino sindromas – tai liga, sukelianti trumpalaikius pasikartojančius smulkiųjų arterijų, maitinančių plaštakas, rankų pirštus, pėdas, liežuvį bei nosį, spazmus, pasireiškianti šių kūno dalių laikinu pablyškimu ir (ar) pamėlynavimu. Reino sindromu serga nuo 5 iki 10 proc. populiacijas, dažniau moterys. Šis sindromas gali būti kitos lėtinės ligos simptomas, todėl jei šie požymiai būdingi jums, būtinai kreipkitės į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo.