Pagal statistiką, iš 10 mirusių asmenų Lietuvoje, 5 iš jų mirė dėl kraujotakos ligų. Taigi, iš visų mirusiųjų Lietuvoje, 55,4 proc. – dėl ligų, kurioms kelią galime užkirsti vien sveikesniu gyvenimo būdu.
Lietuvoje gerai žinomi vyrai: Gintaras Ruplėnas, filosofas Leonidas Donskis, aktorius Arūnas Storpirštis išėjo pakirsti būtent šių ligų. Pirmadienį vakare užgeso Lietuvos teatro ir televizijos aktoriaus Almanto Vaišnio gyvybė, jo žmona pranešė, kad taip nutiko dėl širdies veiklos sutrikimo.
Šios ligos – dažniausia lietuvių mirties priežastis ne vienerius metus, o vyrai dėl jos miršta dažniau nei moterys. Gydytojų jau nebestebina į ligonines atvežami ir visai jauni, pavyzdžiui trisdešimtmečiai vyrai, kuriuos ištiko miokardo infarktas.
Pasak Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms Rimanto Laurinavičiaus, medicininiame mirties liudijime turi būti nurodyta pagrindinė liga, sukėlusi patologinių būklių grandinę arba tiesiogiai lėmusi mirtį.
„Pavyzdžiui, tokia liga galėtų būti įvairių rūšių kardiomiopatija, besikomplikavusi ūmiu širdies veiklos nepakankamumu; širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, sukėlusi ūminį miokardo infarktą, besikomplikavusį ūmiu širdies veiklos nepakankamumu arba širdies skilvelio plyšimu ir panašiai, – sakė ekspertas.
Pasitaiko, kad atlikus mirusiojo tyrimą be papildomų laboratorinių tyrimų mirties priežastis būna nevisiškai aiški. Tuomet būna išduodamas laikinas medicininis mirties liudijimas, kuriame dažnai įrašoma mirties priežastis „širdies sustojimas nepatikslintas".”
Atlikus papildomus laboratorinius tyrimus ir nustačius mirtį sukėlusią ligą išduodamas galutinis medicininis mirties liudijimas, kuriame nurodoma pagrindinė liga.
Kaip anksčiau DELFI sakė Kauno klinikų gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius, jaunesniems labiau būdingos įvairios įgimtos širdies raumens, laidžiosios sistemos patologijos, kurių buvimo pacientas gali ir neįtarti.
Ką žinoti apie cholesterolį?
O vyresnius pacientus kankina tokios ligos, kurios neretai gali būti nebylios ir pirmą kartą diagnozuotos jau toli pažengusioje stadijoje. Dažniausiai staigias mirtis lemia išeminė širdies liga, vožtuvų patologija ir širdies nepakankamumas.
Tačiau, pasak gydytojo, daugeliu atveju galėtume pristabdyti šių ligų raišką mūsų organizme. Tereikia tinkamai kontroliuoti įprastinius mums gerai žinomus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: padidėjusį arterinį kraujospūdį bei cholesterolio koncentraciją, rūkymą, cukrinį diabetą, antsvorį bei mažą fizinį aktyvumą.
Ką žinoti apie kraujospūdį:
Gąsdina tai, jog staigių mirčių atvejais pacientas iki įvykio gali neišsakyti jokių nusiskundimų. Vis dėlto iš savo gyvenimo širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius išbraukti kaip įmanoma greičiau.
Itin budrūs turėtų būti sergantieji įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis: neignoruoti simptomų bei laikytis visų gydytojų suteiktų rekomendacijų, aktyviai įsitraukti į savo ligos valdymą bei nuoširdžiai vartoti paskirtus vaistus.
Kaip gaivinti žmogų po širdies infarkto?
