Pirmadienį vakare Lietuvą apskriejo žinia, kad mirė žinomas Lietuvos teatro ir televizijos aktorius Almantas Vaišnys.

Antradienį aktoriaus žmona tepasakė, kad vyras mirė dėl širdies veiklos sutrikimo.

Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis jau daugelį metų. Dėl šios priežasties dažniau miršta vyrai nei moterys. Tai, kad nuo širdies ligų miršta jauni, dar daugelį metų gyventi galėję vyrai, irgi nebe naujiena.

Foto: Shutterstock

Prieš penkerius metus širdžiai netikėtai sustojus mirė V. Šerėno kolega ir bičiulis Gintaras Ruplėnas, ėjęs 50-uosius metus. Keliavęs Jordanijoje blogai jis pasijuto viešbučio kambaryje. Sustojusios širdies atgaivinti nepavyko.

Prieš trejus metus mirtis netikėtai ištiko ir filosofą, visuomenininką, profesorių Leonidą Donskį. Oro uoste belaukiant skrydžio jam sustojo širdis.

Pernai lapkritį užgeso 68-erių metų sulaukusio aktoriaus Arūno Storpirščio gyvybė. Jo likimo aplinkybės kiek kitokios: mirties priežastis – plyšusi aorta.

Visus šiuos vyrus siejo netikėta ir staigi mirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Jiems medikai neturėjo kuo padėti – vyrų, kurie dar ilgus metus galėjo gyventi, gyvybės užgeso.

Kokia širdies liga iš tiesų užklupo A. Vaišnį – žiniasklaidai nėra žinoma.

Pagal Higienos institutą, pernai daugiausia (47,3 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,9 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.

„Staigi mirtis – netrauminis, netikėtas mirtinas įvykis, pasireiškiantis sąmonės netekimu per vieną valandą nuo staiga atsiradusių simptomų pradžios iš pažiūros buvusiam sveikam žmogui, kuris iki mirtino įvykio 24 valandas jautėsi gerai ir neišsakė jokių nusiskundimų, – anksčiau DELFI sakė Kauno klinikų kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Kraujagyslės
Foto: Shutterstock

– Dažniausiai, 8 iš 10 atvejų, staigios mirtis priežastis yra išeminė širdies liga, kurios nauja ataka (ligos paūmėjimas, ar išsivystęs miokardo infarktas) pasireiškia gyvybei pavojingais ritmo sutrikimais (širdis efektyviai nebesusitraukinėja ir neišstumia kraujo), todėl vis dažniau vartojamas terminas staigi širdinė mirtis. Staigios mirties priežastys jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientams esti skirtingos.“

Kardiologas sako, kad jaunesniems labiau būdingos įvairios įgimtos širdies raumens, laidžiosios sistemos patologijos, kurių buvimo pacientas gali ir neįtarti. Vyresniems pacientams staigias mirtis dažniausiai lemia išeminė širdies liga, vožtuvų patologija ir širdies nepakankamumas.

„Deja, neretai ir pastarosios ligos gali būti nebylios ir pirmą kartą diagnozuotos jau esant toli pažengusiai ligai. Tačiau daugeliu atveju galėtume pristabdyti šių ligų raišką mūsų organizme, tinkamai kontroliuodami įprastinius mums gerai žinomus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: padidėję arterinis kraujospūdis bei cholesterolio koncentracija, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris bei mažas fizinis aktyvumas“, – sako profesorius.

Sergantieji įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis turi būti atidūs visiems simptomams, jų neignoruoti bei laikytis visų gydytojų suteiktų rekomendacijų, pačiam aktyviai įsitraukti į savo ligos valdymą bei nuoširdžiai vartoti paskirtus vaistus.

Sveiko asmens kodas: 035140530

0 Nerūkyti

3 3 km kasdien, ar 30 min fizinio aktyvumo

5 porcijos vaisių ir daržovių

140 sitolinis AKS <=140 mmHg (arterinis kraujo spaudimas)

5 BCh < 5 mmol/l (bendrasis cholesterolis)

3 MTL-Ch < 3mmol/l (blogasis cholesterolis)

0 NE atsvoriui ir cukriniam diabetui.

Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje Dar ilgai gyventi galėjusius vyrus mirtis šienauja netikėtai: kodėl taip atsitinka ir ar įmanoma išvengti?