– Kokie žemo arterinio kraujo spaudimo (AKS) simptomai?

– Mažu AKS laikome kraujospūdį, lygų ar mažesnį 90/60 mmHg. Kartais netgi išskiriami 6 mažo kraujospūdžio požymiai, atsirandantys, kai kraujospūdžio sumažėjimas pasiekia kritinę ribą:

1. Mieguistumas ir galvos svaigimas. Atsistojus jaučiamasi keistai, svaigsta galva. Tai labiau būdinga sergantiesiems ortostatine, padėties pasikeitimo hipotenzija (žr. žemiau).

2. Bendras silpnumas, nuovargis ir jėgų stoka.

3. Epizodiškai atsirandantis mirguliavimas akyse.

4. Sąmonės pritemimas, ar trumpalaikis keliolikos sekundžių trukmės sąmonės netekimas (sinkopė) ir dėl to įvykę griuvimas/kritimas.

5. Negebėjimas koncentruoti ir sutelkti reikiamą dėmesį.

6. Nerimas, atsirandantis dėl anksčiau išvardintų simptomų.

Beje, prieš keletą metų TV prodiuseris Simonas Cowellas buvo priverstas praleisti keletą Amerikos talentų šou, kuomet namuose staiga lipant laiptais sukniubo ir neteko sąmonės, kaip tik sąlygotos diagnozuoto sumažėjusio AKS.

Dar gydytojai juokauja, jeigu pacientas skundžiasi nosies, pirštų galų šalimu, yra pablyškęs, galime nuspėti, jog jam taip pat diagnozuosime hipotenziją.

Dauguma žmonių neturi jokių minėtų nusiskundimų, užsiima įprasta kasdiene veikla ir dėl to neverta nerimauti, tai neatsilieps ateičiai, ar komplikacijų išsivystymui. Tai vertinama kaip individuali fiziologinė paciento būklė.

– Ar žemas kraujo spaudimas yra kažkas rimto?

– Iš tiesų, retai sulaukiame aplinkinių paguodos dėl varginančios hipotenzijos, dažniausiai atremiama, kad tai nieko rimto, ir kad turime džiaugtis, kad nesergame hipertenzija.

Bet kaip yra iš tikrųjų? Paradoksalu, tačiau sergančiuosius hipertenzija aiškiai apibrėžiame, į kurią kategoriją pagal išmatuotą dydį jie patenka ir kokia dėl to tenkanti rizika, tačiau mažai žinoma apie mažą AKS, kuris nėra kažkaip kategorizuojamas. Vis tik galėtume išskirti tris pagrindines hipotenziją turinčių žmonių grupes:

  • fiziologinis, normalus pamažintas kraujospūdis, kuris atsitiktinai randamas jaunam žmogui, neturinčiam jokių nusiskundimų, užsiimančiu aktyvia kasdiene veikla. Jeigu tai nevargina, į tai nekreipiame jokio dėmesio. Neretai mažesnis kraujospūdis gali būti ir iš šeimos paveldėtas ypatumas;
  • normalus pamažintas kraujospūdis, sąlygojantis vienokius ar kitokius aukščiau išvardintus simptomus, ypač rytais, dienos metu ar pavalgius. Tokiems rekomenduojamas trumpalaikis ir ilgalaikis antihipotenzinių priemonių planas (žr. žemiau).
  • priežastinė hipotenzija:

- Situacijos, į kurias dažniausia patenkama veikiant išoriniams veiksniams, pvz., ilgiau nei įprasta maudantis karštoje vonioje, kaitinantis pirtyje, dėl ko išprakaituojama, išsiplečia kraujagyslės ir sumažėjęs kraujo kiekis nebeužtikrina reikiamos galvos smegenų kraujotakos.
- Būdingas besilaukiančioms, ypač pirmąsias 24 nėštumo savaites.
- Vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems cukriniu diabetu, neuropatijomis ar neurologinėmis ligomis (pvz,. Parkinsono liga) stebima ortostatinė (susijusi su kūno padėtimi) hipotenzija. Tai yra staigus, daugiau kaip 20 mmHg sistolinio AKS arba >= 10 mmHg diastolinio AKS sumažėjimas pakeitus kūno padėtį, pvz., atsistojus iš sėdimos arba gulimos padėties. Šią būklę sąlygoja organizmo baroreceptorių jautrumo sumažėjimas, kai autonominis kraujagyslių tinklas nebeužtikrina tinkamo AKS palaikymo pasikeitus kūno padėčiai, arba tam reikia daugiau laiko.
- Mažą kraujospūdį gali lemti netekti skysčiai, sutrikęs širdies ritmas, pakitusi skydliaukės veikla, infekcija, alerginės reakcijos, ar vartojami širdiniai vaistai, senesnės kartos antidepresantai ar netgi vitaminų trūkumas.
- Gyvybei pavojinga sveikatos būkle laikome naujai atsiradusį mažą kraujospūdį, kurį galime susisieti priežastiniu ryšiu, pvz., kraujavimu, infekcija, arba jis kaip naujas simptomas randamas pacientams, anksčiau patyrusiems miokardą infarktą, insultą, sirgusiems infekcine liga, ir tai lydima akivaizdžiai pakitusios paciento būklės. Tokiais atvejais būtinas neatidėliotinas GMP kvietimas. Staigus naujos priežasties sąlygotas žemas AKS veikia visą gyvybinę organų grandinę: ne tik širdies, bet ir smegenų, inkstų, kepenų funkcijas.

– Ar žemas kraujo spaudimas kenkia? Kaip?

– Kai kalbame apie jaunų, veiklių žmonių mažą AKS, jiems tik galime patarti išmokti gyventi su šia būkle ir kasdien naudotis įvairias stiprinančias, organizmą grūdinančias priemones (žr. žemiau). Galbūt, kai mokslininkai sukaups daugiau duomenų, galėsime teigti, kad mažas kraujospūdis galimai lemia mažesnį susirgimą širdies ir kraujagyslių ligomis ateityje.

Likusiais atvejais, kai šis simptomas atsirado naujai (iki tol nevargino) – turime ieškoti priežasties, o pacientams, kuriems diagnozuota su padėtimi susijusi (ortostatinė) hipotenzija priminti, kaip su ja susigyventi (rytais staiga nesikelti iš lovos, tai daryti lėtai, pradžioje nuleidžiant kojas, pasėdint ir įsikibus lėtai atsistoti), arba ieškoti naujai atsiradusios hipotenzijos priežasčių. Tik ortostatinė hipotenzija yra susijusi su padidėjusia nepalankių širdies ir kraujagyslių susirgimų išsivystymu rizika ateityje. Todėl, vyresnio amžiaus žmonėms AKS turėtume matuoti ne tik sėdint, bet ir priverstinai pastovėjus, ar netgi keletą minučių pagulėjus, kad galėtume paneigti ortostatinę hipotenziją.

– Bet kuriuo atveju, žemas spaudimas sukelia nemalonius potyrius. Ką daryti, jei tai kone kasdienė problema? Kas gali išspręsti žemo spaudimo problemą?

– Kai kalbame apie įprastinę, fiziologinį mažą spaudimą jauniems žmonėms, dažnai klaidingas patarimas yra išgerti stiklinę vandens su ištirpintu pusės šaukštelio valgomosios druskos.

Tai padeda centralizuoti organizmo skysčius bei užtikrinti reikiamą cirkuliuojančio kraujo kiekį organizme. Antai, aktorė Džesika Alba yra prisipažinusi, kad nuo mažo kraujospūdžio ją gelbsti nesuskaičiuojamas kiekis suvartojamos druskos. Tačiau, tai įpratusiems daryti nepatarčiau to tęsti ir vietoje to rekomenduočiau išgerti stiklinę pomidorų sulčių bei laikytis ilgalaikio antihipotenzinių priemonių plano:

1. pakankamas skysčių suvartojimas, kad organizmas būtų adekvačiai hidratuotas. Neturintiems širdies ar inkstų ligų, rekomenduojama suvartoti 2-3 litrus skysčių per dieną. Pavyzdžiui, prieš imantis kokios fizinės veiklos, rekomenduojama papildomai išgerti 2 stiklines vandens.

2. Paradoksalu, tačiau turime vengti kavos ir alkoholio, nes tai skatina didesnį skysčio kiekio pasišalinimą. Suprantama, rytinis kavos puodelis į šį draudimų sąrašą nepatenka!

3. Valgyti mažomis porcijomis ir reguliariai, nes tai padeda išvengti kraujospūdžio svyravimų prieš ir po valgio.

4. Pasitarus su gydytoju galime maistą pasigardinti papildomu nedideliu kiekiu druskos (iki 6 g/dieną, kai įprastai rekomenduojame neviršyti 5 g valgomosios druskos suvartojimo).

5. Reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas, padedantis stiprinti raumenis, taip išlaikant geresnį kraujagyslių tonusą. Geriau toleruojami pratimai atliekami horizontalioje ar sėdimose padėtyse, tinkamas yra plaukimas, važinėjimasis dviračiu.

6. Esant galimybei sėdėkime ar ilsėkimės pakėlę kojūgalį, ar atitinkamai iki 10 cm pakėlę kojas.

7. Jeigu mažas kraujospūdis labiausiai vargina rytais, tuomet lėtai kelkimės iš lovos, kartais 30 min. prieš atsikeliant išgerkime 2 stiklines vandens.

8. Svarbi pilnavertė, adekvati mityba ir poilsis: sunkiai dirbantiems ir dehidratavusiems taip pat gali sumažėti AKS.

9. Palaikyti normalų kūno svorį (KMI 19-25). Turintieji mažą svorį yra linkę ir į mažesnį kraujospūdį.

Deja, rinkoje neturime nei vieno vaistinio preparato, padėsiančio padidinti arterinį kraujo spaudimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)