Anot Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrų, hipertenzija, arba aukštas kraujo spaudimas, kamuoja beveik 1 iš 3 suaugusiųjų JAV.

Hipertenzija yra metabolinio sindromo dalis. Šis sindromas yra įvairių negalavimų rinkinys, įskaitant riebalų perteklių ties juosmeniu, didelį cukraus kiekį kraujyje ir nenormalų cholesterolio, arba trigliceridų, kiekį kraujyje.

Metabolinio sindromo rizikos veiksniai: nutukimas, amžius, genetika ir diabetas.

Šie veiksniai aktualūs ir hipertenzijai. Aukštą kraujospūdį taip pat gali sukelti rūkymas, mitybos ypatumai, pavyzdžiui, didelis druskos suvartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir stresas.

Kadangi tiek hipertenzija, tiek metabolinis sindromas paveikia vis daugiau žmonių, būtina suprasti visus šiuos sutrikimus sukeliančius veiksnius.

Kai kurie mokslininkai tiria galimą gyvenamosios vietos poveikį. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai neseniai paskelbė naujus duomenis žurnale „Journal of Public Health“.

Oro užterštumas ir hipertenzija

Ankstesnių oro užterštumo poveikio ir jo sąsajos su hipertenzija tyrimų rezultatai buvo prieštaringi. Tačiau 17 tyrimų metaanalizėje, 2016 m. išspausdintoje žurnale „Hipertension“, pateikiama išvada: „Mūsų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad trumpalaikis arba ilgalaikis oro užterštumo poveikis gali padidinti hipertenzijos riziką.“

Naujausio tyrimo, kurio metu buvo naudojami duomenys iš Kauno, autoriai ypatingą dėmesį skyrė vidutiniam aplinkos užterštumo poveikiui ir atstumui iki žaliųjų erdvių bei didelių kelių. Taip pat mokslininkai nagrinėjo gyvenimo daugiabučiuose ir nuosavuose namuose skirtumus. Jie konkrečiai ieškojo sąsajų tarp minėtųjų veiksnių ir arterinės hipertenzijos rizikos bei tam tikrų metaboliniam sindromui būdingų simptomų: mažesnis didelio tankio lipoproteinų cholesterolio, arba „gerojo“ cholesterolio, kiekis, didelis trigliceridų kiekis, nutukimas ir padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.

Tyrimo metu buvo naudojami duomenys, paimti iš 1354 asmenų užpildytų apklausos klausimynų. Visi apklausos dalyviai 10 metų trukusio tyrimo metu gyveno toje pačioje vietoje. Klausimai apėmė tokius veiksnius kaip išsilavinimas, alkoholio suvartojimas, rūkymas, fizinio aktyvumo lygis bei vaistų kraujo spaudimui ir lipidų kiekiui mažinti vartojimas.

Remdamiesi kiekvieno dalyvio adresu, mokslininkai galėjo nuspėti užterštumo poveikį konkrečiam asmeniui. Jie taip pat apskaičiavo atstumą iki artimiausios žaliosios erdvės, kurią jie apibrėžė kaip parką, didesnį nei 1 hektaro (10 000 kvadratinių metrų) ploto, ir atsižvelgė į didelių kelių artumą.
Be to, tyrėjai vadovavosi ir kitais kintamaisiais, įskaitant kūno masės indeksą, druskos suvartojimą ir išsilavinimą.

Atsižvelgę į visas aplinkybes, mokslininkai išsiaiškino, kad ilgalaikis didesnio nei mediana oro užterštumo poveikis padidino riziką, jog gali sumažėti „gerojo“ cholesterolio kiekis. Didesnio nei vidutinis užterštumo poveikis taip pat padidino gausesnio trigliceridų kiekio riziką.

Tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad gyvenant arčiau nei 200 metrų atstumu nuo didelio kelio padidėja hipertenzijos rizika.

Gyvenimas daugiabutyje ir padidėjusi rizika

Svarbu paminėti, kad mokslininkai nustatė, jog eismo sukeliamo oro užterštumo poveikis buvo reikšmingas tik daugiabučiuose gyvenantiems asmenims. Žmonių, gyvenančių nuosavuose namuose, hipertenzijos rizika nepadidėjo net jei oro užterštumo poveikis buvos toks pat.
Tyrimo autoriai mano, kad greičiausiai taip yra dėl kitų veiksnių, būdingų gyvenant daugiabučiuose. Pavyzdžiui: gyvenimas palyginti ankštomis sąlygomis daiktais apstatytoje aplinkoje gali pats savaime būti atskiras rizikos veiksnys.

Yra ir kita medalio pusė: mokslininkai atrado teigiamą gyvenimo netoli žaliųjų erdvių poveikį. Tyrimo autoriai rašė: „Arterinės hipertenzijos išsivystymo rizika buvo didesnė tiems, kurie gyvena daugiau nei 300 m atstumu nuo žaliosios erdvės.“

Pagrindinė tyrėja Agnė Brazienė pareiškė: „Mūsų tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad daugiabučiuose vienam asmeniui tenkančią gyvenamąją erdvę reikia reguliuoti kaip įmanoma labiau, taip pat būtina pagerinti butų garso izoliaciją ir skatinti žaliųjų erdvių kūrimą.“

Keletas apribojimų

Tyrimo autorių išvados yra įdomios, o rezultatai papildo ankstesnių panašių tyrimų rezultatus, tačiau šią sritį yra nepaprastai sunku tyrinėti dėl įvairių priežasčių.

Pavyzdžiui, daugiabučiuose gyvenantys žmonės paprastai gauna mažesnes pajamas. Ankstesnių tyrimų rezultatai parodė ryšį tarp socioekonominės padėties, metabolinio sindromo ir vainikinių širdies arterijų ligos rizikos.

Mokslininkai taip pat aiškina, kad, pradėjus tyrimą, daugiabučiuose gyvenantys žmonės buvo gerokai labiau linkę sirgti diabetu, o jų „gerojo“ cholesterolio kiekis buvo mažesnis, palyginti su nuosavuose namuose gyvenančių žmonių.

Be to, neįmanoma tiksliai nustatyti kiekvieno dalyvio patirtą triukšmo ir oro užterštumo poveikį. Daug laiko namuose praleidžiančių asmenų ir, pavyzdžiui, kasdien į darbą viešuoju transportu važiuojančių asmenų poveikio lygis gerokai skirsis. Nors mokslininkai stengėsi atitinkamai atsižvelgti į keletą iš šių veiksnių, jų poveikio negalima visiškai pašalinti.

Nepaisant to, įrodymų daugėja. Kol kas dar neaišku, kokią būtent įtaką mūsų sveikatai daro oro užterštumas ir judrių gatvių artumas, tačiau galima drąsiai teigti, jog neigiama įtaka yra.