Bendraujant neformaliai yra plačiai paplitusi nuomonė, jog Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažniau miršta vyrai negu moterys. Ar tai tiesa?
Širdies ir kraujagyslių ligos yra yra „Nr. 1“ moterų žudikas tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Pavyzdžiui, pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau nei 8,6 milijonus moterų gyvybių kasmet ir tai sudaro trečdalį visų moterų mirčių. Antai Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša virš 400 000 moterų gyvybių per metus, vadinasi, kas 80 sekundžių nuo šių ligų miršta po vieną moterį. JAV širdies ir kraujagyslių ligos nužudo maždaug tiek pat moterų, kiek visos vėžio formos, lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos ir cukrinis diabetas kartu sudėjus. Lietuvoje situacija nėra geresnė ir Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.
Išankstiniais Lietuvos Higienos instituto duomenimis, paskelbtais 2019 m. gegužės 16 dieną, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2018 m. išliko didelis ir sudarė 55,4 proc. (21 922 mirtys) bendrojoje Lietuvos gyventojų mirčių struktūroje. Tuo tarpu, nuo piktybinių navikų mirė 20,3 proc., o nuo trečios pagal dažnį mirties priežasties – išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. visų mirusiųjų. Kol statistikai skaičiuoja mirčių priežasčių skirtumus tarp lyčių 2018 m., galime atsigręžti į 2017 m. Lietuvos Higienos instituto duomenis, kurie parodo, jog Lietuvoje beveik du trečdaliai moterų mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, t. y. 48,1 proc. vyrų ir net 63,4 proc. moterų. Taigi, Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinis moterų žudikas ir tai ne tik vyrų liga.
Kokios priežastys lemia šią neguodžiančią moterų statistiką?
Jau daug metų nekintančią Lietuvos moterų mirčių struktūrą lemia kelios priežastys. Visų pirma, neturėtumėme pamiršti, kad beveik 75% koronarinės širdies ligos atvejų moterims galima perspėti, keičiant gyvenseną, t. y. atsisakant rūkymo, didinant fizinį aktyvumą, renkantis sveiką mitybą. Nors rizikos veiksnius visi žinome, tačiau daugiau nei 161 000 moterų, dalyvavusių JAV Moterų Sveikatos Iniciatyvoje, analizė parodė, jog 83 proc. turinčių rizikos veiksnių moterų nesilaikė sveikos gyvensenos (mitybos ir fizinio aktyvumo) principų. Moterų kelią į sveiką gyvenseną neretai užkerta tas faktas, kad pačios moterys ir jų sveikatos priežiūros specialistai nevertina širdies ir kraujagyslių ligų kaip didžiausio moterų žudiko. Antra, neturėtumėme užmiršti, kad rizikos veiksnių pobūdis bei jų įtaka širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui skiriasi tarp lyčių.
Pavyzdžiui, rūkymas moteriai yra susijęs su 25 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika, lyginant su rūkymu vyrui. Tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių liga cukriniu diabetu sergančiai moteriai yra 44 proc. didesnė nei cukriniu diabetu sergančiam vyrui. Moterys neretai yra mažiau fiziškai aktyvios bei didesnis jų procentas yra nutukusios, lyginant su vyrais. Be to, moterys turi tik joms būdingus rizikos veiksnius, tokius kaip menopauzė, gimdos chirurginis pašalinimas ir nėštumo komplikacijos – preeklamsija bei nėščiųjų cukrinis diabetas. Moterims, kurioms nėštumo metu išsivysto cukrinis diabetas ar preeklamsija turi du kartus didesnę riziką vėliau gyvenime susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Taigi, ne tik stebime skirtingą rizikos veiksnių paplitimą tarp lyčių, bet ir turime suvokti, jog daugumos rizikos veiksnių neigiamas poveikis yra stipresnis būtent silpnajai lyčiai. Trečia, turime suprasti, jog moterys skiriasi nuo vyrų, tiek širdies ir kraujagyslių ligų simptomų pobūdžiu, tiek ir ligos eiga, atsaku į gydymą bei ligos pasekmėmis. Į klinikinius tyrimus, kuriais ir remiasi klinikinė praktika, įtraukiama tik iki 20 proc. moterų, todėl tyrimų rezultatai didžiąja dalimi remiasi vyrų gydymo rezultatais. Tuo tarpu koronarinės širdies ligos simptomai moterims neretai pasireiškia netipinėmis formomis. Moterys greta neintensyvaus diskomforto krūtinėje akcentuoja galimai su lytimi susijusius, nespecifinius simptomus, tokius kaip nuovargis, silpnumas, dusulys ir net miego sutrikimai. Diagnozės nustatymui plačiai naudojamos veloergometrijos diagnostinė vertė moterims yra taip pat mažesnė nei vyrams. Šie veiksniai lemia neretai klaidingą ar vėliau nei vyrams nustatomą diagnozę. Įdomu, jog moterų simptomus rečiau nei vyrų lemia susiaurėjimai širdies vainikinėse kraujagyslėse, o dažniau – vainikinių arterijų spazmas ar smulkių vainikinių arterijų liga.
Fizinio krūvio metu atsirandančiu diskomfortu krūtinėje besiskundžiančios moterims, atliekant invazinę vainikinių arterijų angiografiją (koronarografiją), net 5 kartus dažniau nustatomos reikšmingai nepakitusios širdies vainikinės kraujagyslės, lyginant su vyrais. Skiriasi ir ligos pasekmės tarp lyčių, pvz., stabilia krūtinės angina sergančios moterys turi 2 kartus didesnę mirties ir nemirtino ūminio miokardo infarkto riziką vienerių metų bėgyje, lyginant su vyrais. Nežiūrint panašių rekomendacijų abiems lytims, diagnostiniai tyrimai bei antrinės prevencijos priemonės nėra taikomos taip intensyviai moterims, kaip vyrams. Taigi, vyraujantis mitas, kad moterys yra apsaugotos nuo širdies ir kraujagyslių ligų turi būti sugriautas ir moterų širdies ir kraujagyslių ligų nustatymui, perspėjimui ir gydymui turi būti skiriama ne mažiau dėmesio nei vyrų.
Daugumoje išsivysčiusių šalių per pastaruosius dešimtmečius pavyko sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumą nuo jų. Ar ši tendencija ir toliau stebima?
Per pastarąjį pusę amžiaus mes stebėjome reikšmingą ir beprecendentį išsivysčiusių šalių progresą širdies ir kraujagyslių ligų srityje, nes jose reikšmingai mažėjo su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusio mirtingumo procentas. Tačiau net ir tokių tendencijų fone širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pirmaujančia mirtingumo ir neįgalumo priežastimi pasaulyje. Nežiūrint daug žadančių naujų sveikatos apsaugos priežiūros modelių ir biomedicininių inovacijų, šiandieninės tendencijos kelia nerimą. Išsivysčiusių šalių populiacijos mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo tempas lėtėja, o kai kuriose grupėse net didėja (pvz., JAV mirštamumo nuo insulto dažnis nuo 2016 iki 2017 m. padidėjo 0,8 proc.). Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvos Higienos instituto duomenimis, pastaruosius beveik 10 m. nemažėja nei vyrų, nei moterų tarpe. Europos sąjungos šalyse per pastaruosius 25 metus moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis padidėjo 26 procentais. Tokios nerimą keliančios tendencijos atspindi rizikos veiksnių, ypač nutukimo ir cukrinio diabeto, paplitimo didėjimą pasaulyje. Be to, vis dar galvojame, ar verta vartoti gydytojo paskirtus kraujo spaudimą ar cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius vaistus.
Tai ką turėtumėme daryti, kad įvyktų teigiami poslinkiai moterų sveikatoje?
Manau, kad turime veikti tiek individualiu, tiek ir valstybiniu lygmeniu. Individualiu lygmeniu norime šviesti, mokyti, priminti, paskatinti moteris rūpintis ne tik artimaisiais, bet ir savimi. Paprasčiausiai rasti laiko sau ir užsispirti mažais žingsneliais eiti sveikos gyvensenos link. Gal vienai, tai bus pasivaikščiojimas parke kiekvieną vakarą, kitai – sprendimas atsisakyti rūkymo, trečiai – motyvacija vartoti gydytojo paskirtą vaistą, mažinantį arterinį kraujo spaudimą ar cholesterolio kiekį kraujyje. Tokie maži apsisprendimai daro didelį teigiamą poveikį sveikatai. Mums, moterims, derėtų neužmiršti, jog nuo mūsų pasirinkimo didžiąja dalimi priklauso ir mūsų šeimos pasirinkimai. Stebint šiuo metu pasaulyje epidemija tampantį ir vis didėjantį vaikų nutukimą, kas ateityje neabejotinai didins sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumą nuo jų, turime suprasti, jog vaiko smegenys imliausios naujai informacijai vaikystėje (nuo 3-5 metų amžiaus) ir būtent nuo šio amžiaus šeima (neretai mama), ugdymo įstaiga bei pirminė sveikatos apsaugos grandis gali iš esmės pakeisti šių vaikų gyvenseną ir reikšmingai sumažinti jų ateities sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, paprasčiausiai mokydama rinktis sveikas alternatyvas. Valstybiniu lygmeniu neretai pasigendame tokių iniciatyvų, kaip sveikų maisto produktų žymėjimas, sveikatinimo infrastruktūros sukūrimas, sveikos gyvensenos pamokos mokykloje ir t. t. O galėtume atsigręžti į puikią mūsų artimų kaimynų patirtį. Europoje pavyzdžiu prevencijos srityje neretai pateikiama Suomija, įdiegusi eilę iniciatyvų. Pavyzdžiui, Helsinkio savivaldybė paskaičiavo, kad investavus 114 milijonus eurų į dviračių takų infrastruktūros kūrimą Helsinkyje artimoje perspektyvoje būtų sutaupyti 888 milijonai eurų ir 51-62 proc. šių santaupų būtų susijusios su tiesiogine nauda sveikatai, be to būtų taupomas kelionės į darbą ir iš darbo laikas. Ši iniciatyva jau įgyvendinama. Kita graži iniciatyva yra Suomijoje naudojamas sveikų maisto produktų žymėjimas širdies simboliu. Pažymėti produktai turi 1-2 gramais mažiau druskos. Suomiai paskaičiavo, kad 2 gramais sumažinus druskos suvartojimą per parą, bus sutaupoma 200 milijonų eurų per metus sveikatos apsaugos sistemos lėšų. Nedidelis pokytis ir milžiniška nauda.
Kalbate apie visai populiacijai skirtas sveikatinimo iniciatyvas. O kaip su iniciatyvomis, skirtomis būtent moterims?
Siekiant įkvėpti moteris pokyčiui, visame pasaulyje vykdomos įvairios iniciatyvos. Viena tokių yra Amerikos širdies asociacijos 2004 m. sukurta tarptautinė švietėjiška kampanija „Raudona suknelė” arba angliškai „Go Red for Women“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų sergamumą bei mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir pasiūlyti būdus išlaikyti sveiką širdį. Pasaulinės širdies federacijos bei 40 joje narystę turinčių organizacijų dėka ši švietėjiška kampanija tapo globalia. Kampanijos simbolis yra raudona suknelė, kuri yra ne tik moteriškumo, sveikatos, gyvybingumo, energijos bei aistros simbolis, bet ir raudonas pavojaus signalas, kad moterys masiškai tebemiršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šią prasmingą iniciatyvą nuo 2011 m. aktyviai palaiko, remia bei joje dalyvauja ir Lietuvos širdies asociacija, paskelbusi 2019 m. gegužės mėnesį „Raudonos suknelės” mėnesiu.
Kaip iššifruojamas kampanijos šūkis „GO RED for women”?
G: Gaukite savo skaičius:
Kreipkitės į gydytoją, kad pasitikrintumėte savo kraujo spaudimą ir cholesteriolio kiekį kraujyje.
O: Organizuokite savo gyvenseną:
Nerūkykite, išlaikykite normalią kūno masę, būkite fiziškai aktyviomis ir valgykite sveikai. Tai priklauso tik nuo jūsų. Deja, niekas negali to padaryti už jus.
R: Realiai vertinkite savo riziką:
Mes, moterys, galvojame, kad tai mūsų neištiks, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje nužudo beveik dvi iš trijų moterų.
E: Edukuokite savo šeimą:
Pasirūpinkite sveikais produktais bei sveiku maistu sau bei savo šeimai. Mokykite vaikus, kad labai svarbu yra būti fiziškai aktyviems.
D: Daugiau netylėkite:
Pasakykite kiekvienai pažįstamai moteriai, kad moterų žudikas Nr. 1 yra širdies ir kraujagyslių ligos.
