Tyrimai ženkliai pagerėjo
„Diabetu susirgau, kai man buvo 10 metų. Mano mama turi medicininį išsilavinimą, todėl nuo pat susirgimo pradžios buvau labai gerai prižiūrima. Pirmiausia turėjau insulino pompą, ją nešioju jau daugiau nei 10 metų, tada pradėjau naudotis sensoriumi, aparatu, kuris nuolatos matuoja gliukozės kiekį kraujyje. Kai išmokau valdyti tiek vieną, tiek kitą, tik prieš kelis mėnesius išdrįsau sujungti šiuos aparatus ir pasidariau DIY (iš anglų k. išvertus – pasidaryk pats, autorės past.) dirbtinės kasos sistemą“, - pasakoja Aistė.
Pasak pašnekovės, per visus ligos metus, jos tyrimai niekada nebuvo tokie geri, kokie yra dabar. Ši sistema geba kontroliuoti bazinį insuliną – jei cukrus kyla, vaistų automatiškai suleidžiama šiek tiek daugiau, jei krenta – atvirkščiai, bazinis insulinas stabdomas. Viena vertus, ligonis gali labiau atsipalaiduoti, nes algoritmas daug geriau apskaičiuoja, kokio kiekio vaistų reikia normaliam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti, kita vertus, aklai pasitikėti tokia technologija negalima, ji gali nustoti veikti dėl įvairiausių priežasčių ir reikia būti pasiruošus tuos gedimus pašalinti.
„Nors panašios sistemos medicinos technologijų rinkoje jau kuriamos, sergantys nenorėjo tiek laukti ir patys sukūrė „Loop” sistemą. Tai yra bendras aktyvios sergančiųjų bendruomenės kūrinys. Bet kas, kas turi prieigą prie interneto gali gauti informaciją, kaip tokią sistemą pasidaryti. Programa veikia, tačiau ji nėra tobula ir nėra oficialiai patvirtinta. Pacientas turi turėti labai daug žinių apie savo ligą, visas sistemos sudedamąsias dalis, gerai išmanyti pačios sistemos veikimo principus. Nėra jokio serviso, kuris galėtų sutvarkyti sistemą, jei ji sugestų. Tačiau faktas, kad tai yra diabeto gydymo ateitis ir tik kelių metų klausimas, kada tokios sistemos bus pilnai patikimos ir patvirtintos,“, – kalbėjo pacientė.
Vis dėlto toks diabetu sergančio žmogaus gyvenimo palengvinimas nėra pigus. Tiek insulino pompa, suėjus 25 metams, tiek sensoriai, nėra kompensuojami, tad norintis „dirbtinės kasos“ žmogus ją gali įsigyti nebent savo lėšomis.
„Dirbtinė kasa yra aparatas, padedantis valdyti diabetą, imituojantis sveikos kasos darbą. Jis sudarytas iš kelių skirtingų dalių: viena jų užtikrina insulino patekimą į organizmą, tai – insulino pompa.
Nustatyti reikiamą insulino kiekį būtinas nuolatinis gliukozės koncentracijos matuoklis – sensorius. Pagal jutiklio duomenis, specialios programos suskaičiuoja, kiek insulino tuo momentu reikia žmogui, ir informaciją persiunčia į insulino pompą“, – apie naują sistemą aiškino Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė Rūta Krikščiūnienė.
Gyvenimas paprastesnis, bet rūpesčių lieka
Pasak gydytojos, nors liga ir niekur nedingsta – tebelieka būtinybė laikytis dietos, skaičiuoti suvartojamą angliavandenių kiekį, pagal maistą reguliuoti insulino dozę, kadangi sistema ne iškart šiuos rodiklius nustato teisingai – gyvenimas vis tiek palengvėja.
„Gyvenimas dažniausiai tampa paprastesnis: reikalinga mažiau dūrių, kurie reikalingi suleisti insuliną, mažiau dūrių reikia, norint pamatuoti glikemiją. Šio aparato pagalba galima suvaldyti glikemijų pakilimus ir nukritimus, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai, o kartais ir gyvybei. Kadangi cukraus kiekis žmogaus organizme matuojamas nuolatos, o specialių programų dėka suskaičiuojamas tikslus vaisto poreikis tuo momentu tam žmogui, todėl šio aparato dėka galima lengviau išvegti cukraus svyravimų, paprasčiau valdyti ligą, pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę bei išvengti galimų sunkių sveikatos sutrikimų ateityje“, – pasakojo R. Krikščiūnienė.
Taip pat kaip ir pacientė, gydytoja irgi pabrėžia, kad žmogaus priežiūros dirbtinei kasai vis tiek reikia.
„Tai yra technika, kuri gali sugesti, gali užsikimšti adatėlės ar kateteriai, insulinas esantis arti kūno greičiau tampa nebeveiklus, visuomet su savimi reikia nešiotis kelis papildomus aparatėlius - ne visiems žmonėms tai priimtina. Taigi, rūpesčių lieka“, – sakė gydytoja.
Vis dėlto tokiam gydymui reikia ne tik priežiūros, bet ir motyvacijos prižiūrėti sistemą.
„Pagerėjus prieinamumui gydytis insulino pompų pagalba ar diabeto kontrolei naudoti nuolatinio monitoravimo sistemas, diabeto valdymas tapo paprastesnis. Žinoma, ligos valdymas labai daug priklauso nuo pačio žmogaus. Vien aparatai ligos kontrolės nepagerins. Yra daug programuojamų dalykų, kurie nustatomi kiekvienam žmogui individualiai, pacientas turi būti labai sąmoningas ir motyvuotas. Reikia nepamiršti paminėti, kad toks gydymas yra ir labai brangus, šiuo metu Lietuvoje gydymas insulino pompa kompensuojamas tik jauniems žmonėms iki 24 metų, o gliukozės monitoravimo sistemos pradėtos kompensuoti vos prieš kelias savaites, tai pat tik jaunimui iki 24 metų amžiaus“, – apibendrino R. Krikščiūnienė.
