„Problemų buvo labai daug: ir širdis, ir kraujospūdis, bronchinė astma, galvoje buvo darinys, kurį didelė gydytojų komisija ilgai sprendė, ar operuoti. Galiausiai nuspręsta švytinti ir sunaikinti jį spinduliais. Mano gydymas dar vis tęsiasi, remisija yra. Man dukart persodinti mano pačios kaulų čiulpai“, – kalbėjo J. Gervytė

Moteris negaili gražių žodžių Kauno klinikų hematologijos skyriui. J. Gervytė drąsiai sako, kad ją tiesiog prikėlė gyvenimui, vaizdingai lygina, kad jo kūnas buvo surinktas tarsi kaladėlės.

„Man yra įstrigę, kad mūsų medicinoje specialistai gydytojai gydo tik savo siaurą sritį. Daktaras Rolandas Gerbutavičius mane gydė visą, esu jam labai dėkinga, tas požiūris į žmogų visumoje ir prikelia gyventi. Buvo tikrai labai blogai, buvo beprotiški skausmai, negalėjau kvėpuoti. Iš pradžių mane ištyrė ir palaipsniui pradėjo gydyti. Gydymas ilgas, spalį bus dveji metai, kai esu prižiūrima.

Buvo dar atvejis, kad eidama per klinikas paslydau, plyšo raumuo. Bet ir prie to buvo prisitaikyta, teikiama pagalba, daromi rentgenai. Tikrai šis skyrius yra aukščiau visko“, – šiltų žodžių gydytojams ir personalui negailėjo J. Gervytė.

Pacientė su šypsena prisiminė ir situacijas, kuriose medikai gydymui naudojo ne vien tik medicininės priemones.

„Viena naktis buvo labai bloga, o viena sesutė šalia manęs sėdėjo visą naktį. Išvežti manęs negalėjo, nes tuo metu buvo „nunulintas“ imunitetas, buvo rizikinga transportuoti. Kitą kartą nukrito spaudimas, sesutė šaukia: „Gydytojau, ką daryti? Pacientei spaudimas krenta 60/90”. Atėjo gydytojas, papasakojo anekdotą, aš jam atsakiau tuo pačiu, nelikau skolinga. Po 15 minučių mano spaudimas buvo 120. Nei vaistų nereikėjo, nei jokios injekcijos“, – juokėsi J. Gervytė.

„Nepakeliamas skausmas stubure, rankose ir visame kūne. Niekada neįtariau, jog tokie simptomai gali reikšti pavojingą ligą“, – prisimena buvusi Kauno klinikų pacientė Rūta, kuriai buvo diagnozuota reta mielomos forma.

Ieškodama skausmo priežasties, moteris atliko visus įmanomus tyrimus. „Iš pradžių gydžiau stuburą, galvodama, kad skausmo priežastis – išvarža. Tačiau vis blogėjantys kraujo tyrimai ir žemi hemoglobino rodikliai vertė sunerimti, todėl iš karto kreipiausi į Kauno klinikų gydytojus hematologus. Tada ir sužinojau apie klastingą ligą – mielomą.“

Moteris pasakoja, kad gydymas buvo sunkus ir ilgas, tačiau jį ištverti labiausiai padėjo artimųjų palaikymas, malonus ir paslaugus Kauno klinikų personalas – gydytojai, slaugytojos – ir jos pačios bei artimųjų humoro jausmas. „Remisijoje esu jau dvejus metus – jaučiuosi puikiai, gyvenu visavertį gyvenimą, keliauju po pasaulį. Po sėkmingo ligos gydymo pradėjau gyventi kokybišką gyvenimą iš naujo, kadangi iki ligos diagnozavimo kelis metus gyvenau dideliame skausme“, – džiaugiasi moteris, kuriai Kauno klinikose buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė dr. Milda Rudžianskienė pabrėžia, kad nors mielomine liga serga daug žmonių, tačiau Rūtos liga pasireiškė reta forma. „Piktybinės plazminės ląstelės negamino įprasto joms baltymo, todėl nustatydami šią ligą užtrukome ilgiau nei įprastai. Nesekretuojanti mieloma yra labai reta mielominės ligos forma ir ją galima diagnozuoti tik atlikus kaulų čiulpų biopsiją.“

Šios formos mielominė liga pažeidžia kaulų čiulpus, sukeldama mažakraujystę ir kitų kraujo kūnelių sumažėjimą, taip pat pažeidžiami kaulai, atsiranda kaulų retėjimas, destrukciniai židiniai.

„Pacientei buvo paskirti chemoterapijos kursai, po kurių, pasiekus remisiją, Rūtai buvo sėkmingai atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Džiaugiuosi, kad pacientė gyvena normalų, kiekvienam žmogui įprastą gyvenimą ir dabar tik kartą per pusę metų jai atliekame kontrolinius kraujo tyrimus“, – sėkminga pacientės gydymo pabaiga dalijasi dr. M. Rudžianskienė.

Kauno klinikose nuo 2015 metų atlikta 100 sėkmingų autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų. Šiandien vykusioje onkologų-hematologų konferencijoje apie ląstelinę terapiją Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius teigė, kad Kauno klinikos jau yra pasirengusios atlikti alogenines kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas. Pasak hematologo dr. Domo Vaitiekaus, ligoninė taip pat aktyviai ruošiasi atlikti kūno apšvitinimus, kurie atstos aukštų dozių chemoterapiją.

Autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose buvo pradėta ir vystoma vadovaujant žymiam hematologui ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos specialistui, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui profesoriui Dietger Niederwieser.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)