Visuomenės senėjimo problema Nr. 1
Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė doc. Jūratė Barysienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas nėra atskira liga. Tai sindromas, kuris išsivysto sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis arba natūraliai vykstant senėjimo procesams, rašoma pranešime spaudai.
„Net ir tada, kai širdies liga diagnozuojama laiku ir tinkamai gydoma, ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Kai liga diagnozuojama pavėluotai arba taikomas nepakankamai veiksmingas gydymas, pacientas netinkamai vartoja vaistus, širdies nepakankamumas vystosi daug greičiau.
Kita vertus, medicinos pažanga lemia didesnį pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis išgyvenamumą, todėl natūralu, kad senstant visuomenei širdies nepakankamumas tampa dažna ir opia medicinos problema. Būtent todėl tiek daug dėmesio dabar skiriama šiai problemai spręsti ir širdies nepakankamumo gydymas, kaip nauja kardiologijos sritis, sparčiai vystosi“, – pasakojo gydytoja.
Pasak kardiologės, anksčiau pacientai, kuriems išsivystydavo ir progresuodavo širdies nepakankamumas, mirdavo. Atsižvelgiant į širdies nepakankamumo priežastį, paciento amžių ir kitus veiksnius, šiandien ligoniams galima pasiūlyti tiek naujausią, modernų medikamentinį gydymą, tiek nemedikamentinius gydymo būdus (dirbtinį skilvelį, širdies geometriją atkuriančias operacijas arba širdies transplantaciją). Visi jie ne tik pratęsia gyvenimą, bet ir pagerina gyvenimo kokybę, t. y. padeda žmonėms ilgiau išlikti socialiai aktyviems ir savarankiškiems, apsieiti be aplinkinių pagalbos.
Tačiau labai svarbu, kad širdies nepakankamumo gydyme dalyvautų pats pacientas – kad jis mokėtų pats sau padėti, mokėtų kontroliuoti savo ligą, žinotų, kaip, kada ir kokius vaistus išgerti, kontroliuotų savo svorį, kraujo spaudimą, žinotų kiek jam gerti skysčių, kiek vartoti šlapimą varančių vaistų bei tiksliai laikytųsi gydymo rekomendacijų.
Gydyme pasiekiama stulbinamų rezultatų
„Tam tikrais atvejais širdies nepakankamumas gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, bet didžioji dalis atvejų susiję su vyresniu amžiumi ir visuomenės senėjimu. Jeigu žmogus neserga jokia širdies ir kraujagyslių liga, natūraliai širdies funkcijos pradeda silpti nuo 75 metų. Jeigu žmogus sergantis, bet liga tinkamai gydoma ir prižiūrima, jis turi tik širdies nepakankamumo grėsmę. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija gali sustorinti širdies raumenį. Tačiau jeigu kraujospūdis kontroliuojamas, širdies raumuo nesustorėja. Toks pacientas priskiriamas vadinamajai A stadijai.
Jeigu širdies raumuo sustorėjęs, bet širdies nepakankamumo požymių dar nėra, toks pacientas jau turi didesnę riziką susirgti, nes jo širdis pažeista struktūriškai. Tai jau B stadija, nors širdies nepakankamumo dar nėra. C stadijoje jau atsiranda simptomai – dusulys, silpnumas, greitas nuovargis ir pan. Na, o jeigu žmogus atsiduria D stadijoje, mes galime padėti tik gražiai, neskausmingai, oriai išeiti, nes visi gydymo metodai jau būna išbandyti ir belieka tik pasistengti pagerinti gyvenimo, kiek jo liko, kokybę. Taigi mūsų pagrindinis tikslas – kad žmogus iš A stadijos nepereitų į B, o iš B – į C“, - aiškino gydytoja.
Kalbant apie širdies nepakankamumo gydymą, išskiriamos dvi kryptys. Viena jų – pagrindinės ligos (arterinės hipertenzijos, aterosklerozės, vainikinių arterijų ligos ir pan.) kontrolė ir gydymas. Kita – paties širdies nepakankamumo progresavimo stabdymas.
„Šioje srityje turime aiškią gydymo kryptį ir metodus, puikų vaistų arsenalą, kurie sustabdo ligos progresavimą, pavyzdžiui, beta blokatoriai, renino angiotenzino sistemos blokatoriai. Neseniai pasirodė dar viena moderni vaistų grupė širdies nepakankamumo gydymui - angiotenzino receptorių neprilizino inhibitoriai. Taigi medikamentinė gydymo dalis tikrai labai pažengusi. Tai, kas šiandien yra pasaulyje, kardiologiniams pacientams prieinama ir Lietuvoje.
Be to, turime labai aukštos kvalifikacijos, pasaulyje vertinamus gydytojus. Prof. dr. Jelena Čelutkienė, kuri daug prisidėjo prie širdies nepakankamumo gydymo kaip naujos, atskiros kardiologijos srities kūrimo, visoje Europos Sąjungoje yra pripažinta ir vertinama kaip ekspertė. Taigi Lietuva savo pasiekimais kardiologijoje tikrai gali didžiuotis“, - teigė pašnekovė.
Įrodyta fizinio krūvio nauda – rezultatai stulbina
Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Ieva Laucevičienė, kalbėdama apie nemedikamentinius širdies nepakankamumo gydymo metodus, pridūrė, kad šiuo metu visame pasaulyje taikomas gydymas fiziniu krūviu.
„Širdies nepakankamumas visada siejamas su fizinio krūvio netoleravimu, kuris pasireiškia ryškiu nuovargiu, dusuliu. Ilgai buvo manoma, kad pacientai su širdies nepakankamumu turėtų vengti bet kokio fizinio krūvio, nes jis gali dar labiau pakenkti širdies funkcijai. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį įrodyta, kad yra priešingai: dozuotos ir individualiai pacientui parinktos fizinės treniruotės yra saugios ir naudingos pacientui. Todėl dabar jos plačiai naudojamos tiek širdies nepakankamumo prevencijai, tiek gydymui. Dėl šių treniruočių pacientams didėja tolerancija fiziniam krūviui, auga fizinis pajėgumas, o dėl to labai ryškiai gerėja ir gyvenimo kokybė.
Tyrimai rodo, kad gyvenimo kokybė gerėja ir dėl to, kad didėja žmogaus fizinis pajėgumas, ir nepriklausomai nuo fizinio pajėgumo didėjimo. Be to, mažėja pakartotinių hospitalizacijų, o taip pat ir mirštamumas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad bendrai pakartotinų hospitalizacijų sumažėja iki 25 proc., o pakartotinių hospitalizacijų būtent dėl širdies nepakankamumo – beveik 40 proc. Taigi fizinio krūvio nauda jau įrodyta moksliškai ir įtraukta į Europos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo gydymo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad šia liga sergantiems pacientams naudinga reguliariai treniruotis, kad pagerėtų jų funkcinis pajėgumas, sumažėtų širdies nepakankamumo simptomai ir hospitalizacijų skaičius“, - aiškino gydytoja.
Nauja paslauga – paciento apmokymas
Santaros klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė pridėjo, kad širdies nepakankamumą turinčių pacientų gyvenimo kokybė labai pagerėjo atsiradus paciento ir jo artimųjų apmokymo paslaugai.
„Mūsų gydytojai dažnai pastebėdavo, kad po gydymo ligoninėje kontrolinei konsultacijai pacientai atvykdavo ne pačios geriausios būklės, kadangi jiems trūkdavo žinių, kaip elgtis namuose, kaip gyventi su šia liga. Atsiradus paslaugai, kurios metu pacientas gauna konsultaciją, kurią teikia ne tik gydytojas, bet, kas labai svarbu, ir slaugytojas, situacija pagerėjo.
Be to, iš anksto užsiregistravę, pacientai, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, keturis kartus per metus be papildomų siuntimų gali pas mus atvykti tyrimams, kurie neįeina į šeimos gydytojo normą. Konsultuodavome juos ir anksčiau, tačiau patekti į konsultaciją būdavo sunkiau. Taigi dabar pacientas keturis kartus per metus ištiriamas dėl savo būklės ir apmokomas, kaip turėtų elgtis toliau. Kalbant apie medikamentinį gydymą, pacientai gauna visus vaistus, kurie pas mus prieinami. Kokį vaistą skirti, sprendžia gydantis gydytojas. Mūsų įstaigoje nėra jokių ribojimų dėl vaistų skyrimo, nepriklausomai nuo to, kiek jie kainuoja“, - teigė pašnekovė.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, minima širdies nepakankamumo savaitė
Ta proga Santaros klinikose pirmadienį vyko speciali konferencija širdies nepakankamumo pacientams ir jų šeimos nariams. Ją organizavo Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo grupė kartu su Lietuvos sergančiųjų širdies nepakankamumu asociacija. Konferencijos tema – „Kaip išmokti gyventi su širdies nepakankamumu?“. Sergantieji išsinešė realią kokybiškesnio gyvenimo viltį.
Lietuva pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, deja, yra tarp lyderių Europoje. Per pastaruosius kelerius metus vien širdies nepakankamumas buvo nustatytas daugiau nei 120 tūkst. asmenų. Apie tai, kad širdžiai nebepakanka energijos, praneša nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į statesnį kalną, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų. Šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių.
Daugiau informacijos www.sirdiesnepakankamumas.lt
