2017 metais dėl hipertenzinės ligos mirė daugiau nei 900 Lietuvos gyventojų, išeminės širdies ligos – daugiau nei 14 tūkstančių, dėl cerebrovaskulinės ligos – daugiau nei 5 tūkstančiai.

Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuva – „lyderė“ Europos sąjungoje pagal mirštamumą nuo išeminės širdies ligos – 750 atvejų/100 000 gyventojų.

Lietuvos ir pasaulio gydytojų patirtis rodo, kad širdies ligomis jau serga ne tik vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės. Tai, kad 30-metį ištiko miokardo infarktas – net ir mūsų šalyje nebėra naujiena.

Foto: Eurostat

Liūdniausia tai, kad didžiosios daugumos kraujotakos ligų atvejų būtų galima išvengti – atsisakant žalingų įpročių, normaliai maitinantis ir bent šiek tiek judant.

Su DELFI kalbėdama VUL Santaros klinikų gydytoja Egidija Rinkūnienė prisiminė kelis neseniai įvykusius atvejus. Miokardo infarktas ištiko jaunus, energingus, nenutukusius žmones. Į juos pažiūrėjus net neįtarsi, kad jiems gresia širdies ir kraujagyslių ligos. Pavojus gyvybei buvo didelis. Laimei, medikams pavyko juos išgelbėti.

„Konkrečiai tokiais atvejais, buvo paveldėtas aukštas cholesterolis“, – komentavo gydytoja.

Kardiologė E. Rinkūnienė sako, kad taip atsitinka dėl didelio širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių paplitimo, tačiau neretai liūdną baigtį nulemia ir genai.

„Dažniausia priežastis – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis, kurį reikėtų dažniau tikrinti ir ypač, jei šeimoje buvo miokardo infarktų, insultų, staigių mirčių, – sako gydytoja. – Vis daugiau žmonių patiria streso, visur skubame, daugiau sėdime, mažiau judame ir tai irgi lemia, kad sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja.

Cholesterolis dažnai siejamas su nesveika gyvensena, nesveika mityba – valgome per daug, judame per mažai.“

Kraujagyslės
Foto: Shutterstock

Kokie miokardo infarkto simptomai ir kada būtina kreiptis į medikus?

Kardiologai pabrėžia pagrindinius simptomus:

  • stiprus skausmas už krūtinkaulio arba širdies plote;
  • skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį;
  • apima nerimas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas.
  • Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Foto: Shutterstock

Išeminio insulto simptomai:

  • Staigus veido raumenų, vienos kojos ar rankos aptirpimas, nejautrumas.
  • Kartais pacientą ištinka viso kūno paralyžius, jis negali pakelti rankos ar kojos.
  • Neretai pasikeičia veido simetrija – viena pusė nukąra, sunkiau kalbėti ir šypsotis; staigus kalbos ar gebėjimo suprasti kalbą praradimas.
  • Pacientui kyla bendravimo problemų, nepavyksta sudaryti logiškų sakinių, jis atrodo sutrikęs ir nesupranta, kas jam sakoma; staigus regos praradimas arba sutrikusi rega, dažniausiai bėdos ištinka vieną akį; sutrikusios juslės – oda tampa nejautri.
  • Gali sutrikti ir uoslė bei klausa; staigus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, karštis ar trumpalaikis sąmonės netekimas; ūmus ir intensyvus galvos skausmas, atsiradęs be jokios priežasties, pacientas gali prarasti sąmonę;
  • smarkus galvos svaigimas; refleksų sutrikimai, sunkumas ryjant.

Būtina mažinti cholesterolį

Pacientams, kuriems nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos arba tyrimų rezultatai rodo, kad šios nelaimės gresia, gydytojams belieka rekomenduoti natūraliai mažinti blogojo cholesterolio kiekį – subalansuoti mitybą (valgyti daugiau daržovių, mažiau raudonos, daugiau baltos mėsos, daugiau žuvies atsisakyti miltinių produktų, mažinti gyvulinės kilmės riebalus) arba cholesterolį mažinančius vaistus – statinus.

Santaros klinikų kardiologė doc. dr. Jolita Badarienė sako, kad statinai skiriami norint pasiekti tam tikrus rezultatus, palankius pacientui.

„Pavyzdžiui, po miokardo infarkto pacientui skiriami statinai norint kuo labiau sumažinti cholesterolio, sumažinti pakartotino infarkto riziką bei kitą širdies ir kraujagyslių įvykį. Kuo labiau sumažiname cholesterolį, tuo yra geriau. Nėra nustatyta žalinga mažiausia mažo tankio cholesterolio riba, – sako gydytoja.

Foto: Shutterstock

Statinai dažnai sulaukia kritikos

Šios klasės vaistų priešininkai sako, kad statinai sveikatai ir cholesteroliui neturi jokios įtakos, jie geriami be reikalo, pradėjus juos gerti, kelio nėra atgal – neva reikia vartoti visą gyvenimą, pasireiškia nemalonūs šalutiniai poveikiai ir pan.

„Periodiškai pasirodo straipsniai su statinų skeptikų nuomone, kuria teigiama, kad jų vartoti nereikia ir net cholesterolio mažinti nereikia“, – stebėjosi kardiologė.

J. Badarienė sako, kalbant apie bet kokią ligą, o ypač širdies ir kraujagyslių grupės, būtina bent kiek sveikiau pradėti gyventi.

„Pacientams rekomenduojame vartoti daugiau daržovių – iki keturių lėkštučių per dieną, valgyti žuvies, mažinti raudonos mėsos suvartojimą ir keisti ją balta mėsa, mažinti porcijas. Ypač reikėtų mažinti miltinių patiekalų", – sako Santaros klinikų gydytoja.

Kai kurie pacientai nejuto, kad nuo jų jiems gerėja sveikata, kiti pacientai gėrė mėnesį ir patys nusprendė, kad užteks.

Dar kitiems kaimynai pasakė, kad nereikia arba šeimos gydytojas pasakė, kad jų neverta vartoti.

„Tai mediciniškai patvirtinta vaistų grupė, 1961 metais buvo atlikta Framinghamo širdies studija. Tada buvo įrodyta, kad trys pagrindiniai širdies veiksniai yra aukšta cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas ir arterinė hipertenzija. Būtent tada buvo įrodyta, kad sveiki asmenys, turintys padidėjusią cholesterolio koncentraciją, turi didesnes galimybes susirgti koronarine širdies liga, – sakė gydytoja J. Badarienė.

Jolita Badarienė

– Taigi, įrodyta, kad cholesterolis yra blogai ir jį reikia mažinti. Kalbant apie statinus, būtent ši vaistų grupė mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, stabdo aterosklerozę, bet iš kitos pusės, turi papildomą veikimą – mažina uždegimą. Vadinasi, veikia į abi aterosklerozės vystymosi grandis. Tai yra moksliškai įrodyta – jei norime sumažinti koronarinės širdies ligos išsivystymo riziką, galima paskirti statinus. Taip pat pacientams, kurie jau turi širdies ligą, paskirdami statinus mes mažiname galimybę šiai ligai vėl pasikartoti.“

Tyrimai rodo ką kita

Gydytoja sako, kad pacientai statinų atsisako ir dėl nocebo efekto (neegzistuojantis statinų pašalinis poveikis, kurio pacientai laukia, nes žino).

„Tai neegzistuojantis statinų poveikis, kurio pacientai laukia, nes žino, kad bus. O žino, nes pasiskaito žiniasklaidoje ar jiems pasako kaimynai, draugai. Šimtai ar net tūkstančiai miršta nuo kardiovaskulinių įvykių dėl baimės neegzistuojančio statinų pašalinio poveikio“, – sako J. Badarienė.

Gydytoja pasakoja, kad buvo atlikta studija dėl esamų ir menamų statinų poveikių. Tyrime dalyvavo daugiau nei 10 tūkstančių pacientų, nuo 40 iki 79 metų, kurie turėjo didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis tyrimas buvo aklas ir truko tris metus. Buvo skiriami statinai ir nocebo, ir registruojami pašaliniai įvykiai. Po to kai kurie pacientai dar papildomai 2 metus vartojo statiną – iš pradžių nežinojo, ką vartoja, vėliau žinojo, kad vartoja statiną.

„Esmė ta, kad iš pradžių, kai nei viena grupė nežinojo, ką vartoja, pašalinių reiškinių buvo tiek pat abiejose grupėse. Tačiau, kai jie sužinojo, kad vartoja atorvastatiną – jų grupėje raumenų skausmų padidėjo 41 proc., – tikina gydytoja.

Tabletės
Foto: Shutterstock

– Taigi, aš manau, kad šimtai tūkstančių miršta, nes pasirenka nevartoti statinų dėl pašalinių poveikių baimės. Nors sakyčiau, kad jis nelabai egzistuoja. Menami poveikiai, pavyzdžiui, raumenų skausmai gali būti dėl kitų priežasčių. Taip pat pacientai bijo atminties praradimo, nors įrodyta, kad tai nesusiję. Bijoma pažeisti kepenis, nors kai kurie pacientai statinus užgeria alkoholiu.“

Vaistus vartoti reikia nuolat?

Gydytoja sako, labai dažnai girdi pacientus sakant, kad jei jau pradės vartoti statinus, tai juos vartoti reikės visada.

„Visų pirma, statinas nėra maisto papildas, kurį galime vartoti kiek ir kaip norime. Ggydytojas įvertina paciento būklę ir skiria vaistą tik kai reikia“, – teigia gydytoja.

Pacientams po miokardo infarkto, insulto, kuriems nustatyta aterosklerozinė širdies liga, po šuntavimo – statinus turi vartoti pastoviai, jei pacientas nori gyventi geriau ir ilgiau ir kad tokie įvykiai nepasikartotų.

„Statinai turi būti skiriami tik gerai įvertinus paciento būklę. Tai nėra plaučių uždegimas ar sloga, kad vaistai būtų skiriami mėnesiui, – tvirtina Santaros klinikų kardiologė. – Juk, jei nustatome cukrinį diabetą, gydomės nuolatos, nenutraukiame vaistų, kada užsinorime. Tas pats ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.“

Šeimos gydytojai irgi gali skirti statinus. Kardiologė sako, kad šiuo metu yra pagerėjusi šių vaistų kompensacija.

Širdis
Foto: Shutterstock

„Statinų kritikai sako, kad statinai yra brangūs, o gydytojai nori iš to pasipelnyti. Dabar statinai tikrai nėra brangūs ir aš nelabai įsivaizduoju, kas iš jų galėtų pasipelnyti. Juolab, kad dauguma Lietuvoje kompensuojami 100 proc.“, – sako gydytoja.

Kaip informuoja Valstybinės ligonių kasos (VLK), Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus, dažniausiai statinai skiriami esant hipercholesterolemijai (padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje) ir dažniausiai kompensuojami 100 proc. bazinės kainos.

Ligos, kuriomis sergant skiriami ir kompensuojami statinai:

  • Praeinantieji (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai (100%)
  • Miokardo infarktas (100%)
  • Persirgtas miokardo infarktas (100%)
  • III ir IV funkcinės klasės krūtinės angina (100%)
  • Smegenų infarktas (100%)
  • Hipertenzinės ligos (100%)
  • Nestabili krūtinės angina (100%)
  • Galvos smegenų ir priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimas ar susiaurėjimas (50%)
  • Po širdies kateterinio arba chirurginio gydymo ir po inkstų persodinimo (100%)

Statinus dažniausiai skiria ir išrašo gydytojas kardiologas, vidaus ligų ar šeimos gydytojas.