Alzheimeris - tai pirminė degeneracinė smegenų liga, kuri pasireiškia didėjančia smegenų atrofija ir kurią lydi smegenų funkcijų sutrikimas, vedantis į visišką silpnaprotystę. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Alzheimerio liga sparčiai progresuoja. Šiandien sergančiųjų šia liga yra kone dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.
Kasmet Alzheimerio liga suserga vis daugiau žmonių, tik mažai atvejų yra diagnozuojama, nes susirgę žmonės nesikreipia į medikus. Tik vienam iš 4 sergančiųjų Alzheimerio liga yra diagnozuojama.
Atlikti tyrimai įrodo, kad Alzheimerio liga serga vyresni žmonės: 65-69 metų sergančiųjų yra iki 12 procentų, o vyresnių nei 90 metų - daugiau nei 30 procentų.
Mokslininkų teigimu, pusę ligos atvejų galima paaiškinti genetika, bet kitos pusės priežastys neaiškios.
Klastingi ligos simptomai
Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja neurologė Jolanta Valavičienė, beveik 18 metų dirbanti su nervų ligų kamuojamais pacientais, pasakojo, kad normalu yra kartais pamiršti vardus ar susitikimus, ko ėjai, ieškojai ar norėjai pasakyti, kartais pamiršti savaitės dieną, nepadėti raktų į vietą, jaustis liūdnam ar pavargusiam po darbų.
Pasak medikės, šie požymiai yra susiję su gyvenimo būdu ir asmenybės tipu. Tikrai yra tokių žmonių, kurie nuolat pamiršta, ką nors padaryti dėl darbų gausos ar kitų logiškų priežasčių, bet tai nereiškia, kad tai yra liga ir jie serga.
„Kai pastebimi ryškūs kognityvinės funkcijos, asmenybės ar kasdienės veiklos pasikeitimai, probleminis elgesys, pavyzdžiui, sunkesnis bendravimas, bendrųjų faktų nežinojimas, naujai atsiradęs užmaršumas, tampa sunku susikaupti, sutelkti dėmesį, atsiranda greitas susierzinimas, nerimastingumas, depresija, sunkesnis tvarkymasis su finansais, sunkumai apsiperkant ir panašūs ženklai gali būti ligos apraiškos. Be abejo, kiekvienas atvejis, kaip ir kiekvienas žmogus, yra individualus. Susirūpinti reikėtų tokius ženklus pastebėjus vyresniems žmonėms nuo 65 metų„, - dėstė gydytoja.
Pasak J. Valavičienės, keičiasi žmonių, susirgusių Alzheimerio liga, elgesys.
„Žmonės tampa agresyvūs, neadekvatūs, pavyzdžiui, gali išeiti iš namų be namiškių žinios ir pasiklysti, gali namie palikti atsuktas dujas. Jie taip daro nesąmoningai ir nepiktybiškai, tiesiog nesuvokia savo elgesio, jie neprisimena, ką padarė„, - kalbėjo gydytoja neurologė.
Ligą galima kontroliuoti
Paklausta, kodėl kasmet sergančiųjų Alzheimerio liga yra tris kartus daugiau nei diagnozuojama, J. Valavičienė svarstė, kad žmonėms trūksta informacijos apie ligą, jie bijo kreiptis į medikus ir klausti.
Vis dėlto daugelis ieško informacijos internete ar kažkur kitur. Gydytoja pataria aklai netikėti visa pateikta informacija internetinėje erdvėje, ją reikia labai kruopščiai atsirinkti, nes dalis jos gali būti ne visai teisinga. Tik gydytojas, atlikęs visus reikiamus tyrimus, tiksliai įvertins situaciją.
Alzheimeris yra diagnozuojamas dviejų amžiaus grupių žmonėms: iki 65 metų - ankstyvoji ir po 65 metų - vėlyvoji Alzheimerio liga. Šiuo metu liga nustatoma pagal simptomus - orientacijos ir atminties sutrikimus, pacientai atlieka psichologinius testus, įrodančius, ar tikrai tie sutrikimai yra. Daroma daugybė tyrimų, konsultuojamasi ir su kitų sričių medicinos specialistais.
Diagnozavus ligą, pacientui yra skiriami vaistai. Vartojant vaistus, paciento sveikata paprastai gerėja, bet liga nėra visiškai išgydoma.
Nuo ligos nustatymo žmogus dar gali išgyventi iki 10 metų. Alzheimeris nėra mirtina liga, žmogus dažnai miršta nuo gretutinių ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo.
Atminties silpnėjimo nereikia priskirti prie senatvės simptomų. Tai nėra normalus procesas, tai yra liga.
„Kuo anksčiau žmogus kreipsis ir kuo anksčiau bus diagnozuota liga, tuo ją bus galima labiau kontroliuoti, pristabdyti jos plitimą. Tada žmogus dar ilgai gali gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu nebijoti kreiptis į gydytojus ir tai padaryti reikia kuo anksčiau“, - akcentavo J. Valavičienė.
Būtina teisingai gyventi
Gydytoja J. Valavičienė pasakojo, kad susirgti Alzheimerio liga labiau yra linkę žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujuje, sergantys cukriniu diabetu, yra nutukę, turėjo galvos smegenų traumų, mažai juda, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, taip pat įtakos gali turėti ir genetika.
Gydytojos teigimu, Alzheimerio liga nesirenka žmonių ir gali užklupti visiškai netikėtai. Tačiau gydytoja turi keletą patarimų, kaip galima jos išvengti.
„Žmonėms, kurių gyvenimas nėra monotoniškas, kurie kelia sau naujas užduotis, turi įvairių užsiėmimų, pomėgių, kurių veikla įvairiapusė, tikimybė išvengti Alzheimerio ligos yra didesnė, nes jų smegenys nuolat treniruojamos. Reikia priversti savo smegenis dirbti: galima skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, mokytis užsienio kalbų„, - teigė J. Valavičienė.
Smegenys turi ilsėtis tik naktį, miego metu, o visą kitą laiką jos turi dirbti.
Kaip kitas galimas prevencines priemones gydytoja įvardijo kokybišką miegą, sveiką mitybą, streso, nervingumo suvaldymą.
„Pagyvenę žmonės, sergantys Alzheimeriu, yra užmaršūs, bet mes neturime leisti jiems jaustis pamirštiems. Jiems labai reikia artimųjų, draugų dėmesio. Kol dar įmanoma, reikia jiems padėti mankštinti smegenis: kartu spręsti kryžiažodžius, žaisti šaškėmis, skaityti knygas, laikraščius. Jie turi kuo daugiau darbų atlikti patys“, - dėstė J. Valavičienė.
Gydytoja ragina pacientus nebijoti kreiptis pagalbos. Pajutus, kad artimas žmogus turi atminties sutrikimų, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins esamus simptomus ir nusiųs tolesniam tyrimui pas kitus specialistus.
Informacija
Vokiečių patologas Alois Alzheimer 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį atvejį, pirmą kartą progresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą, susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais - neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais. Aprašyta būklė buvo pavadinta Alzheimerio liga (toliau AL).
AL prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi atmintis yra pagrindinis pažintinis AL požymis, ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, vėliau sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti ir t. t.
Sutrinka kalba. AL sergančių ligonių kalba dažnai būna miglota, vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti AL tik dėl to, kad sergantieji šia liga ligoniai retai kreipiasi į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.
AL dažniausiai susergama sulaukus 65-70 metų amžiaus. Tačiau yra sergančių mūsų asociacijos narių, kurių amžius nesiekia ir 58 metų.
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos inf.
