Organizmo reakcija į šaltį labai įvairialypė. Vieniems atšalus orams pradeda bėgti nosis, sausėja oda, kiti specialiai mėgaujasi šalčio terapija ir taip bando pagreitinti medžiagų apykaitą ar sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir atsparumą insulinui, sako A. Unikauskas.
„Tačiau mažai kas žino, kad šaltas oras gali tapti infarkto grėsme. Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 280 tūkst. pacientų. Tyrimas truko 15 metų, o per juos mokslininkai pastebėjo ryšį tarp žemos temperatūros ir širdies ligų. Kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnė buvo infarkto rizika. Temperatūrai kylant, infarkto atvejų mažėjo“, – teigia jis.
Pasak gydytojo, dėl padidėjusio arterijų pasipriešinimo didėja arterinis kraujo spaudimas. Tai ypač svarbu tiems, kurių arterijos ir taip susiaurėjusios, kad dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje.
„Taip didėja infarkto ir insulto rizika. Taip pat tai labiau pavojinga žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu. Ir dar – aktyvuojama simpatinė sistema, dėl to taip pat didėja kraujospūdis ir mažėja azoto oksido išskyrimas“, – tikina A. Unikauskas.
Pakankamas azoto oksido kiekis užtikrina kraujagyslių išsiplėtimą ir tai, kad mūsų spaudimas būtų normalus, priduria jis. Be to, A. Unikaukas įspėja, kad svarbus ir paros laikas – infrakto rizika kur kas didesnė ryte.
„Didžiausia rizika yra 55 metų ir vyresniems. Moterims tokia tikimybė yra dvigubai didesnė nei vyrams“, – sako A. Unikauskas.
Jis tikina, kad šaltuoju metų laiku sumažinti infarkto riziką padės keli dalykai. Pirmiausia, sako jis, patartina po fizinio krūvio atsisakyti gėrimų su kofeinu, nes jis padidina kraujo spaudimą.
„Šaltis dažnai sukelia norą šlapintis. Todėl žiemą labai svarbu dėl padidėjusios diurezės saugotis dehidratacijos, kuri smarkiai padidina širdies ir kraujagyslių apkrovą“, – pabrėžia medikas ir ragina žiemą gerti kuo daugiau vandens, nes jausti troškulį – pavojinga sveikatai.
Be to, labai svarbu tinkamai sluoksniuoti drabužius: „Žiemą renkitės trimis ar daugiau sluoksnių. Venkite sunkių medvilninių audinių, nes jie sugeria prakaitą ir ilgai lieka šlapi. O tai gali sukelti hipotermiją. Antram sluoksniui rinkitės vilną, flisą ar kitą medžiagą, kuri sulaiko kūno šilumą. Na, ir galiausiai – drėgmei ir šalčiui atsparūs viršutiniai drabužiai.“
Per šalčius būtina gerai apsaugoti galvą ir kitas galūnes, rankas, kojas, o jei nedėvite kepurės, prarandate net 50 proc. kūno šilumos.
„Atsisakyti žiemos malonumų nereikia. Tačiau, siekiant išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų, aš rekomenduoju atsisakyti intensyvios veiklos lauke, jei termometro stulpelis nukrenta žemiau nei 18 laipsnių šalčio“, – pataria A. Unikauskas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
