Ignoravo simptomus
Sigitas nuo vaikystės turėjo įgimtą širdies ligą, tačiau tai, pasak jo ir medikų, netrukdė jam aktyviai gyventi.
„Su ta liga aš galėjau gyventi ilgai ilgai. Tarnavau armijoje, dirbau krovininių mašinų vairuotoju, važiuodavau į užsienio šalis“, – pasakojo vyras.
Sigitas pasakojo – kai buvo jaunas, nekamavo gripas ar kitos infekcinės ligos. Sulaukus vidutinio amžiaus, imunitetas kiek nusilpo ir vyrą mikroorganizmai ėmė atakuoti. Sigitas sloguodavo, kosėdavo, kentė aukštą temperatūrą, jautė silpnumą, tačiau tai dirbti jam menkai trukdė, jis tęsė savo keliones krovinine mašina.
„Nežiūrėjau savo sveikatos, nesigydžiau. Kai liga jau įsisenėjo, tai būdavo ir laikydavosi 37,2-37,3oC. Imdavo miegas, kamavo silpnumas, – pasakojo Sigitas.
– Mašinoje gerai būdavo sėdėti, bet kai reikėdavo išsikrauti, tai būdavo problemų. Jau buvau labai fiziškai nestiprus.“
Vyras pasakojo, tuo metu laikinai buvo priimtas įstatymas, pagal kurį „neapsimokėdavo išsiimti nedarbingumo pažymėjimo“. Todėl ir Sigitas rizikavo ne darbo užmokesčiu, o sveikata.
„Nėjau pas gydytojus, dirbau užsienyje, dirbau tol, kol visai nepajudėjau, – pasakojo vyras.
– Vėliau išėjau iš darbo, įstojau į Darbo biržą ir nuėjau pas gydytojus. Gydytoja iškart pasakė: „oho, toks jaunas, o jau reikės persodinti širdį“.
Taip ir įvyko.
Sigitas jau10 metų nedirba, gyvena iš neįgalumo pašalpos, nes kartojasi persodintos širdies atmetimai.
„Jaučiuosi neblogai, bet gydytojai pažiūri ir sako, kad yra atmetimas, todėl nelakstau“, – pasakojo vyras.
Paklaustas, ar dabar elgtųsi kitaip, Sigitas nedvejodamas sako: „Daryčiau kitaip ir būčiau sveikas. Būčiau ėjęs pas gydytoją, kai sirgdavau.
Nereikia taip aukotis, jei sergate, reikia eiti pas gydytojus ir gydytis. Pasveikęs daugiau padarysi, turėsi naudos sau ir šeimai, kai pasveiksi, būsi daug naudingesnis. Ir ilgiau.
Iš išvaizdos atrodau kaip sveikas. Būna, neįgaliųjų aikštelėje pastato kas nors mašiną ir žmonės žiūri, kurie su tuo nėra susidūrę, galvoja – sveikas, gražus, jaunas ir eina savo kojomis, o stovi neįgaliųjų aikštelėje.“
Svarbu ieškoti pagalbos
Gydytojai sako, kad gripo ir net kitų virusų komplikacijas labai smarkiai paskatina, kai nesilaikoma tausojančio, lovos rėžimo, o vietoje to einama į darbą.
Jei sergant gripu ar šios ligos simptomams jau pranykus, kamuoja tokie simptomai: dusulys, skausmas krūtinėje, ritmo sutrikimai (dažni permušimai, dažnas pulsas), fizinio krūvio netoleravimas; patariama kreiptis į gydytojus.
Susirgus gripu patariama gydymosi režimo laikytis bent savaitę, vėliau savaitę ypač saugotis, o dar dvi nesiimti didelio fizinio krūvio.
Gripo susirgimo ir komplikacijų tikimybę sumažina skiepai, tačiau vakcinų efektyvumas nėra šimtaprocentinis. Skiepai tikrai apsaugos nuo mirties dėl gripo ir jo komplikacijų, sako medikai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams. Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo.
Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija – encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti. Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.
Komplikacijų grėsmė išlieka praėjus simptomams
Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą. Rizikos grupių asmenims pavojingiausios yra jau turimų lėtinių ligų paūmėjimas, komplikacijos ir galimi mirties atvejai nuo lėtinių ligų suaktyvėjimo, nurodo ULAC specialistai.
Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą.
Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.
Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą. Ligonio, sirgusio gripu, ligos pabaigą gali vertinti tik sirgusiojo šeimos gydytojas, įvertinęs ligos eigą, galimas komplikacijų grėsmes ir sveikatos būklę.
Skiepytis nuo gripo tikslingiausia rudens, žiemos laikotarpiu, kol sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis rodikliai yra žemi. Kai sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliai pasiekia epideminį lygį (100 ir daugiau sergančiųjų/10 tūkst. gyventojų), skiepytis taip pat galima, tačiau reiktų žinoti, kad po vakcinos įskiepijimo asmuo bus apsaugotas nuo gripo tik po dviejų savaičių, nes tiek reikia laiko, kad pasigamintų antikūnai, o sergamumo lygiui pasiekus epideminį, aplinkoje yra daug sergančių ir gripo virusą nešiojančių asmenų, todėl užsikrėsti yra dažnesnė galimybė.
Užsikrėtus gripu, susergama po 1-3 parų, todėl paskiepytas asmuo nespės pagaminti antikūnų (apsaugos) nuo gripo.
